Kariškiai Egipto politiniame gyvenime dominuoja nuo pat 1952 m. perversmo, po kurio 1953-iaisiais paskelbus naująją šalies konstituciją buvo įkurta Egipto Respublika.

1952 m. nuvertus monarchinę santvarką Egipte įsitvirtino armijos vadovybė. Egipto vadovai Muhammadas Naguibas, Gamalas Abdelas Nasseras, Anwaras Sadatas ir Hosni Mubarakas – visi buvo armijos generolai.

Tokios galios, kokia armija mėgaujasi Egipte, kariškiai neturi jokioje kitoje pasaulio šalyje, galbūt tik Pakistane. Kariuomenės vadai valdė ir valdo Egipto valstybės įmones, prižiūri viską, nuo maisto gamybos iki turistų mėgstamų kurortų prie Raudonosios jūros.

Maža to, armiją palaiko didelė dalis Egipto gyventojų, nors simpatijos kariškiams nepadėjo H.Mubarakui išlikti valdžioje.

Generolas H.Mubarakas nesugebėjo garantuoti stabilumo Egipte. Tai privertė kariškius keisti taktiką. Siekiant nuraminti visuomenę iš pradžių reikėjo simboliškai pakeisti tai, kas įprasmino šiurkštų režimą.

Pirmas žingsnis – H.Mubarakas nuverstas nuo valdžios. Antras – teismo bausmė H.Mubarakui. Trečias – pažadėtos reformos, pirmiausia – politinės, nors, atrodo, daugiau kosmetinės nei sisteminės.

Tačiau visuomenę nors laikinai nuraminti pavyko. Bent jau išleisti garą, susikaupusį per brutalų H.Mubarako palaikytą susidorojimą su protestuotojais.

2011 m. žiemą H.Mubarakas pasitraukė, o kariškiai laikinai perėmė valdžią. Mohamedas Husseinas Tantawi, tuometis Ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiosios tarybos pirmininkas, tapo de facto šalies vadovu.

Tų pat metų vasarį kariuomenė paleido parlamentą ir sustabdė konstitucijos galiojimą, kol bus paruošta naujoji.

Kovo mėnesį buvo surengtas referendumas dėl konstitucijos, o lapkritį Egipte surengti pirmieji nuo H.Mubarako režimo nuvertimo parlamento rinkimai. Dar po metų 2012 m. birželį išrinktas šalies vadovas Mohamedas Morsi, Musulmonų brolijos kandidatas.

Atrodė, kad Egiptas stojasi ant kojų. Tačiau Musulmonų brolijai stengiantis dilinti įtaką Egipte kilo pasipriešinimas, daugiausia iš sekuliarių ir liberalių Egipto visuomenės sluoksnių.

2012 m. žiemą kilo pirmieji susirėmimai tarp M.Morsi šalininkų ir oponuojančių šalies vadovui bei vyriausybei. Daugelis protestuoti išėjusių egiptiečių baiminosi, kad Musulmonų brolija gali imtis įvesti Egipte religinę valdžią.

Brolijos įtakos augimo nenorėjo ir kariuomenė, tačiau kariškiai kurį laiką nesikišo, veikiausiai laukė preteksto veikti. Kai naujoji šalies valdžia su M.Morsi priešakyje pasirodė esanti nepajėgi suvaldyti situaciją Egipte, kariškiai ėmė veržti varžtus.

Tiesa, dabar kyla klausimas, kaip į perversmą reaguos visuomenė, o tiksliau – tie, kurie remia M.Morsi?

Kariškių elitas neišvengiamai yra priklausomas nuo nuotaikų visuomenėje. Socialinė ir ekonominė padėtis Egipte mažai tepagerėjo, tad tik laiko klausimas, kada visuomenė susivoks, jog apskritai sistema – daugelio problemų priežastis.

Šiuo atveju, matyt, viskas priklausys nuo to, kaip Egipto politinis ir karinis elitas sugebės spręsti visuomenę slegiančias socialines bei ekonomines problemas. Galimas ir kieto kumščio scenarijus – tai kol kas sunku pasakyti.