Praėjusį dešimtmetį Kinija, vykdydama Juostos ir kelio iniciatyvą (BRI), suteikė daug paskolų už laivybos uostus, geležinkelius, kelius ir kitus objektus nuo Afrikos dykumų iki atogrąžų pietų Ramiojo vandenyno regiono.

Tačiau, anot Australijos Lowy (Louvio) instituto, naujos paskolos mažėja ir dabar jas viršija skolos, kurias turi grąžinti besivystančios šalys.

„Besivystančios šalys susiduria su skolų ir palūkanų grąžinimo Kinijai potvyniu“, – teigė tyrėjas Riley Duke'as (Railis Djukas).

„Dabar ir visą likusį dešimtmetį Kinija bus labiau skolų išieškotoja nei bankininkė besivystančioms šalims“, – sakė jis.

Pekino užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ji „nežino konkrečių (ataskaitos) detalių“, tačiau teigė, kad „Kinija investuoja ir finansuoja bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis laikydamasi tarptautinių konvencijų“.

Ministerijos atstovė spaudai Mao Ning sakė, kad „nedidelis skaičius šalių“ bando kaltinti Pekiną dėl besivystančių šalių įsiskolinimo, tačiau „melagystės negali paslėpti tiesos“.

Finansinė įtampa

Lowy institutas apžvelgė Pasaulio banko duomenis, kad apskaičiuotų besivystančių šalių įsipareigojimus grąžinti skolą.

Nustatyta, kad skurdžiausios 75 šalys 2025-aisiais turėtų grąžinti Kinijai rekordiškai daug skolų – iš viso 22 mlrd. dolerių (19,33 mlrd. eurų).

„Dėl to Kinijos grynojo skolinimo pozicija sparčiai pasikeitė“, – sakė R. Duke'as.

„Nuo grynojo finansavimo teikėjo, kai skolino daugiau nei gavo grąžinant paskolas, tapo grynuoju gavėju, kai grąžinama daugiau nei išmokama paskolų“, – teigė jis.

Lowy instituto ataskaitoje nustatyta, kad skolų grąžinimas pradėjo kelti pavojų išlaidoms ligoninėms, mokykloms ir klimato kaitai.

„Kinijos valstybinių paskolų spaudimas ir didėjantis skolų grąžinimas įvairiems tarptautiniams privatiems kreditoriams kelia didžiulę finansinę įtampą besivystančių šalių ekonomikoms“, – sakė tyrėjas.

Ataskaitoje taip pat keliami klausimai, ar Kinija gali siekti panaudoti šias skolas geopolitinei įtakai įgyti, ypač po to, kai Jungtinės Valstijos sumažino užsienio pagalbą.

Nors Kinijos skolinimas mažėjo beveik visose srityse, ataskaitoje teigiama, kad yra dvi sritys, kuriose ši tendencija, atrodo, nesikeičia.

Pirmoji – tokios šalys kaip Hondūras ir Saliamono Salos, kurios gavo didžiules naujas paskolas po to, kai pakeitė Pekino, kaip vienintelės Kinijos vyriausybės, pripažinimą.

Taip pat tendencija nesikeičia tokiose šalyse kaip Indonezija ar Brazilija, su kuriomis Kinija pasirašė naujus paskolų sandorius, kad užsitikrintų baterijų metalų ar kitų svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų.