Atvyksta dėl aperityvo, pasilieka dėl mokesčių lengvatų

Atvyksta dėl aperityvo, pasilieka dėl mokesčių lengvatų

Vis daugiau Vakarų turtuolių renkasi gyvenimą Milane. Kadaise italų pašieptas kaip niūrus, bet praktiškas, jis virto gyvybingu ir kosmopolitišku miestu.

Tendencija: vis daugiau turtingų klajūnų savo namais pasirenka Milaną, kuriame randa ne tik Londonui, Paryžiui ir Niujorkui būdingų kosmopolitinio didmiesčio elementų, bet ir mokesčių lengvatų.
Tendencija: vis daugiau turtingų klajūnų savo namais pasirenka Milaną, kuriame randa ne tik Londonui, Paryžiui ir Niujorkui būdingų kosmopolitinio didmiesčio elementų, bet ir mokesčių lengvatų. / S. Schmitz / „Wikimedia Commons“ nuotr.

CR7 taisyklė

„Wall Street Journal“ (WSJ) rašo, kad Italija pasiturinčius naujakurius ir kvalifikuotus specialistus iš viso pasaulio, ypač Londono, vilioja patraukliomis mokesčių lengvatomis. Milano valdžia remia renovacijos projektus. Atsidaro vis daugiau naujų prabangių restoranų, tik narystėmis pagrįstų klubų ir šiuolaikinio meno galerijų. Kyla prabangių nekilnojamojo turto (NT) objektų kainos.

Šalies finansų, mados ir verslo sostinę vietiniai vadina europietiškiausiu Italijos miestu – čia gausu tarptautinių mokyklų, daugybė kultūrinių renginių, mažiau turistų ir efektyvus viešasis transportas. Netoliese – Komo ežeras, Portofinas ir Alpės – savaitgalio išvykų kryptys.

Italija ilgai buvo Europos ekonominio sąstingio ir skolų simbolis, tačiau ji nusprendė šį įvaizdį gudriai pakeisti įvedusi mokesčių lengvatas, skirtas pritraukti dideles pajamas gaunančių žmonių. Pagal 2017 m. įstatymą, asmenys, persikėlę į Italiją, moka tik metinį fiksuotą mokestį nuo visų užsienyje gautų pajamų. Priklausomai nuo atvykimo metų, šis mokestis siekia 100 tūkst. arba 200 tūkst. eurų. Papildomi šeimos nariai moka 25 tūkst. eurų per metus.

Tai – tik maža dalis to, kiek turtingieji mokėtų kitose šalyse, žinoma, išskyrus tas, kuriose apskritai nėra pajamų mokesčio, pavyzdžiui, Monake arba Dubajuje.

Italijos mokesčių lengvata praminta CR7 taisykle – pagal futbolo žvaigždės Cristiano Ronaldo inicialus ir jo marškinėlių numerį. Jis buvo vienas pirmųjų, pasinaudojusių šia lengvata, kai 2018–2021 m. žaidė Turino „Juventus“ klube.

Iki šiol šia politika pasinaudojo apie 5 tūkst. į Italiją atvykusių žmonių, skaičiuoja šalies mokesčių teisės kontora „Maisto e Associati“.

Britų klaida

Amerikiečiams ir daugumai ne europiečių reikia vizos ir leidimo gyventi Italijoje. Pavyzdžiui, konkrečiai JAV piliečiams CR7 taisyklė menkai tepasitarnauja, nes pagal Jungtinių Valstijų įstatymus jie privalo mokėti mokesčius JAV už visame pasaulyje gautas pajamas.

Kaimyninės Prancūzijos politikai kaltina Italiją mokesčių dempingavimu, kitaip tariant, turtingų asmenų viliojimu žemais mokesčiais.

Vis dėlto daugiausia naujakurių Milanas sulaukia iš Londono. Jungtinė Karalystė (JK) šiemet panaikino užsieniečiams skirtą mokesčių lengvatą, leidusią jiems mokėti mokesčius tik nuo JK gautų pajamų. Pajamos, uždirbtos užsienyje, nebūdavo apmokestinamos, jei nebūdavo įvežamos į šalį. Šiųmetis mokesčių padidinimas turtingiems užsieniečiams orientuotas į biudžeto pajamų auginimą, tačiau jis, regis, sukūrė priešingą efektą – paskatino daug šių asmenų išvykti.

Teisininkas iš Londono Dominicas Lawrance’as WSJ teigė, kad daugiau nei ketvirtadalis šia lengvata anksčiau besinaudojusių jo klientų jau paliko JK būtent dėl minėtų mokestinių permainų. Pasak D. Lawrance’o, daugumoje pokalbių su šiais asmenimis kaip nauja kryptis buvo minima Italija. „Ji tiesiog daro viską teisingai, kad pritrauktų ir išlaikytų turtingus žmones“, – pabrėžia jis.

Naujasis Renesansas

Nors ir neturi Romos, Florencijos ar Venecijos grožio, Milanas atgimė pačiu laiku. Istoriškai tai buvo miestas, į kurį italai atvykdavo dirbti, o ne gyventi Dolce far niente (liet. malonumas nieko neveikti) tikslais. Tačiau du įvykiai tapo atsinaujinimo katalizatoriais: 2015 m. įvykusi pasaulinė paroda „Expo“, pritraukusi milijonus lankytojų, ir Milano bei Kortinos pergalė dėl žiemos olimpinių žaidynių organizavimo artėjantį vasarį.

Šie įvykiai smarkiai paskatino miesto transformaciją – iškilo dangoraižių, prabangių daugiabučių ir rajonų. Nauji parkai, dviračių takai ir metro linijos pakeitė gyvenimą mieste, kuriame gyvena apie 1,4 mln. žmonių. Be to, yra sakančių, kad Italijoje apima savotiškas stabilumo pojūtis, kol kitose Europos dalyse tvyro politinė suirutė.

„Milane kažkas vyksta. Kasdien iš rizikos kapitalo fondų man skambina sakydami: „Jei matai ką nors įdomaus, norime investuoti Italijoje“, – WSJ pasakojo prancūzas Paulis Guilleminas, technologijų startuolio „Volta“ bendrakūrėjis, kuris 2022 m. su žmona ir sūnumi persikėlė į Milaną. Jie nuomojasi butą, kuris yra 2,5 karto didesnis nei jų buvęs būstas Paryžiuje, bet tik apie 30 proc. brangesnis.

„Paryžių dievinau būdamas 20-ies. Bet gyventi noriu Milane“, – šiandien sako 37-erių P. Guilleminas. Jis dalija savo gyvenimą tarp dviejų miestų. „Atvykstu į ramų Milaną, į savo butą, į terasą. Savaitgaliais važiuoju prie ežero. Tai laimingas gyvenimas“, – džiaugiasi P. Guilleminas.

Kita mokesčių lengvata, pradėta taikyti 2015 m., Italijoje praminta Rientro dei cervelli (liet. protų sugrįžimas). Ji leidžia kvalifikuotiems profesionalams, atvykstantiems ar sugrįžtantiems į Italiją, penkerius metus mokėti mokesčius tik nuo 50 proc. savo pajamų, o kai kuriais atvejais net ir dar ilgiau naudotis šia lengvata ar net sumokėti dar mažesnį procentą nuo pajamų.

Belgų–italų rizikos kapitalo investuotojas Lorenzas Franzi su žmona po daugiau nei dešimtmečio Londone 2023 m. persikėlė į Milaną. Londonas, pasak jo, tapo pernelyg brangus, ypač turint du vaikus, kurie mokosi privačioje mokykloje, ir augant buities pagalbininkų, pavyzdžiui, auklių atlyginimams.

„Milane „į rankas“ dėl mokesčių lengvatų uždirbame daugiau, o išlaidos kiek mažesnės“, – teigia L. Franzi. Jis pridūrė, kad keli draugai iš Londono taip pat persikėlė į Milaną, o naujų pažinčių čia užmegzti lengva – italai renkasi susitikimus prie espresso ar aperityvo, o ne vaizdo skambučius.

Dar vienas finansinis privalumas – Italijoje beveik nėra paveldėjimo mokesčio, priešingai nei JK.

Milane kažkas vyksta. Kasdien iš rizikos kapitalo fondų man skambina sakydami: „Jei matai ką nors įdomaus, norime investuoti Italijoje.

Kultūrinė eklektika

Milane atidaroma vis daugiau prabangių restoranų. Pavyzdžiui, „Gloria Osteria“ – itališkas restoranas su prancūzišku prieskoniu, priklausantis prancūzų „Big Mamma Group“, garsėja instagraminiu interjeru: milžiniški rožiniai ir oranžiniai sietynai virš marmuru, veidrodžiais ir veliūru dekoruotos salės. Vienas iš valgiaraščio pasiūlymų – bulvių ravioliai su grybų glazūra ir juodųjų triufelių drožlėmis.

Klesti privatūs klubai. Tik nariams skirtas „Soho House“ atidaro naują filialą Milane esančiame praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pastate. Čia anksčiau buvo įkurta fašistinės jaunimo organizacijos būstinė.

Kitas klubas – „Wilde“ – atidarytas praėjusių metų pabaigoje kelių aukštų šeštojo dešimtmečio viloje, kuri anksčiau priklausė mados dizaineriui Santo Versace. Trečdalis narių – emigrantai, dauguma jų atvyko dėl Italijos mokesčių lengvatų, sako britų verslininkas ir vienas iš „Wilde“ įkūrėjų Gary Landesbergas. Metinis nario mokestis – 4 tūkst. eurų vyresniems nei 40 metų asmenims ir 2 250 eurų jaunesniems nei 40.

„Reikia sekti minia“, – mano G. Landesbergas. Jis iki 2021 m. vadovavo legendiniam Londono „Arts Club“. „Akivaizdu, kad miestas įgauna pagreitį“, – apie Milaną atsiliepia verslininkas.

Čia taip pat dygsta naujos meno galerijos – Italijai sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) už meno pardavimus ir jo importą nuo 22 proc. iki 5 proc., šis PVM tapo vienu mažiausių ES. 2015 m. „Prada“ atidarė „Fondazione Prada“ – didžiulį kultūros centrą buvusioje džino gamykloje. Tai buvo svarbus žingsnis, pavertęs Milaną meno sostine, sako Nicola Ricciardi, šiuolaikinio meno mugės „Miart“ meno direktorius.

„Žmonės atvyksta ir pamato gyvą miestą, – pasakoja N. Ricciardi. – Jie sugrįžta, nes miestas nuolat atsinaujina, atsidaro naujų erdvių.“

Sunkiai įperkama

Tačiau pokyčiai sukėlė ir gentrifikacijos įtampą.

51-ų urbanistikos ekspertė ir knygų autorė Lucia Tozzi jau daugiau nei du dešimtmečius gyvena Isola (liet. Sala) rajone. Kadaise tai buvo darbininkų klasės, bohemiškas, pigus rajonas, o dabar jis – vienas brangiausių mieste.

Daugelis jos kaimynų nebegali sau leisti gyventi Isola rajone ir persikėlė į pakraščius. L. Tozzi priklauso butas, tačiau bendrijos mokesčiai nuo jos atsikraustymo padvigubėjo.

Netoliese stūkso garsusis Bosco Verticale (liet. Vertikalus miškas) – du gyvenamieji dangoraižiai, apaugę šimtais augalų rūšių. 2014 m. baigtas projektas tapo vienu iš prabangiausių Porta Nuova (liet. Naujos durys) rajono simbolių.

„Miestas visiškai persiorientavo į prabangą, – sako L. Tozzi. – Jis tapo labai nepalankus tiems, kurie neturi pakankamai pinigų.“

Vienas iš atsakymų – naujai pastatytas olimpinis miestelis, kuriame apsistos daugiau nei 1 tūkst. sportininkų, o po žaidynių jis bus paverstas studentų būstais su šiltnamiais ir daržais.

Milano prabangių būstų bumas taip pat išprovokavo plataus masto korupcijos tyrimą. Prokurorai tiria daugiau nei 70 pareigūnų, NT vystytojų ir architektų dėl galimų kyšių, leidimų pažeidimų ir kitų nusižengimų, vykdytų siekiant pasipelnyti iš „Expo“ ir olimpinių statybų. Įtariamųjų sąraše – ir miesto meras Giuseppe Sala, daugelio vadinamas tiesiog Beppe Sala. Tiesa, jis kaltinimus neigia.

Vis tiek trūksta

Nepaisant statybų bumo, Milanas vis dar sunkiai aprūpina naujuosius turtingus gyventojus būstu. Miestas mažas, o prabangių būstų pasiūla ribota, be to, kainos šoktelėjo.

Legendiniame mada alsuojančiame Quadrilatero della Moda (liet. Mados keturkampis) rajone prabangių butų kaina pernai siekė iki 39 tūkst. eurų už 1 kv. m – per 50 proc. daugiau nei 2021 m., skaičiuoja prabangaus NT įmonė „Tirelli & Partners“. Tai prilygsta brangiausiems Niujorko išsvajotojo West Village (liet. Vakarų kaimelis) rajono butams.

„Kainos šovė į viršų, nes tiesiog nėra pasiūlos“, – aiškina įmonės vadovas Marco Tirelli.

Prabangių būstų trūkumas kiša koją miestui tapti pasauliniu verslo centru, mano Mauro Moretti, Londone veikiančios privataus kapitalo įmonės „Three Hills Capital Partners“ įkūrėjas.

Anksčiau į Italiją bendrovė investuodavo mažai dėl lėtos ekonomikos ir politinio nestabilumo baimės. „Dabar investuotojai patys prašo daugiau investuoti Italijoje – rizikos suvokimas pasikeitė“, – teigia M. Moretti. Įmonė dabar turi platų Italijos portfelį – nuo gamybos iki „Wilde“ klubo.

M. Moretti su žmona ir mokyklinio amžiaus dukromis į Milaną persikėlė 2023 m., atidarius biurą mieste. „Čia visur gali nueiti ar nuvažiuoti dviračiu. Per dvi valandas gali atsidurti nuostabiose vietose, – pabrėžia jis. – Norintiems turėti bazę, kurioje galėtų būti pasaulio piliečiais, tai beveik tobula vieta.“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų