Kiekvienas austras kasdien sunaudoja maždaug 135 litrus vandens. Yra pažymima, kad svarbu į namų ūkius įtraukti „pilkojo“ vandens naudojimą, tai yra vandenį naudoti dukart, tarkim, tą, kuris nubėga nusiplovus rankas, panaudoti tualete. Kaip tai įdiegti namų ūkiuose, galėtų būti nauja verslo šaka, bet „pilkojo“ vandens samprata namų ūkių dar nėra pasiekusi. 

Siekiama mažinti biurokratiją

Austrijos vicekancleris Reinholdas Mitterlehneris išreiškė siekį 30 proc. sumažinti darbuotojų saugos įstatymo biurokratiją. Realybė tokia, kad verslininkai neretai per dideles biurokratijos kliūtis ne tik negali netrukdomai vystyti verslo, bet išimtinais atvejais netgi priversti jį nutraukti.

Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais daugelyje sričių biurokratija tik augo, bet  neapsaugojo dirbančių žmonių. O verslininkams ir vadovaujantiems darbuotojams tokie reikalavimai tapo darbą stabdančiu trikdžiu.

Darbas, šiandieniniu supratimu, turi būti detaliai sureguliuotas iki paskutinio štricho. Ministro siekis priimamas pozityviai, nes suvokiama, kad biurokratijos sumažinimas niekam nesukeltų nuostolių.

Istoriškai žemos palūkanos

Austrijos namų ūkiai ir įmonės šiuo metu išgyvena istoriškai žemų palūkanų laikotarpį: 2,24 proc. palūkanų norma – privačiajam sektoriui, verslo sektoriaus palūkanų norma – 1,62 proc.

Vidutinės naujų paskolų ir indėlių palūkanų normos įmonėms ir namų ūkiams 2016 m. sumažėjo beveik 2,3 proc.

Per pastaruosius 10 metų maždaug pusiau sumažėjo palūkanos namų ūkiams. Maždaug 1,3 mln. austrų, turintiems paskolas, palūkanų svoris nuo šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų nukrito iki 3 tūkst. eurų palūkanų per metus.

Labiausiai išaugo būsto statybos kreditų kiekis – 4 proc. Vartojimo paskolos sumažėjo 3 proc. Nors palūkanos itin žemos, austrai taupo ypač skrupulingai – taupymas išaugo 4 proc. Įdomu tai, kad taupymo knygelės vis dar itin populiarios, kaip ir investavimas į auksą.

Prekybininkų laukia naujas iššūkis

Tie, kurie prekiauja mada ir elektronika, toliau junta stiprią prekybos internetu konkurenciją. Šie prekybininkai planuoja sumažinti savo prekybos plotus, o gastronomijos verslo atstovai klesti ir kaip tik planuoja plėstis. Klesti ir pramogų verslas.

Gastronomija ir pramogos prekybos centruose užima maždaug 15 proc., ateityje  numatoma, kad sieks 40 proc.  Apsilankyti parduotuvėje dabartiniams pirkėjams yra ne būtinybė, o tik viena iš galimybių – dauguma jų renkasi internetines parduotuves. Dėl to prekybininkus pasitinka naujas iššūkis – padaryti, kad apsipirkimas parduotuvėje taptų emocionalesnis.