Opozicija ir žmogaus teisių gynimo organizacijos pasmerkė šį referendumą kaip bandymą įtvirtinti Aliyevų šeimos dinastinį valdymą.

Duomenys, gauti suskaičiavus visus pirmadienį vykusio referendumo balsalapius, rodo, kad daugiau nei 91 proc. azerbaidžaniečių pritarė konstitucijos pataisoms, numatančioms valstybės vadovo kadencijos trukmę pailginti nuo penkerių iki septynerių metų, antradienį pranešė Centrinė rinkimų komisija.

Ji pridūrė, kad rinkėjų aktyvumas sudarė 69,7 procento.

Pataisos taip pat numato įsteigti naują įtakingo pirmojo viceprezidento, kuris vadovautų šaliai nesant prezidento, postą. Be to, pataisos suteiks prezidentui galimybę panorėjus šaukti pirmalaikius vadovybės rinkimus ir nesunkiai paleisti parlamentą.

Itin griežtos I.Aliyevo oponentų kritikos sulaukė pataisa, numatanti panaikinti reikalavimą kandidatui į prezidentus būti ne jaunesniam nei 35 metų amžiaus. Pasak kritikų, ja siekiama atverti kelią I.Aliyevo vaikams ateityje perimti valstybės vairą.

Prezidentas turi dvi aukštuomenės susibūrimuose dažnai matomas dukras – 32 metų Leylą (Leilą) ir 27 metų Arzu, taip pat 19-metį sūnų studentą Heydarą (Heidarą).

Opoziciniai judėjimai prieš referendumą organizavo masinius protestus ir pasmerkė balsavimą kaip I.Aliyevo mėginimą pratęsti daugiau nei du dešimtmečius trunkantį savo šeimos valdymą šioje naftos turtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje prie Kaspijos jūros.

Valdžia atmetė opozicijos kritiką ir tvirtino, kad konstitucinė reforma užtikrins efektyvesnį šalies valdymą.

Tuo tarpu Europos konstitucinės teisės ekspertų taryba pareiškė, kad siūlomos konstitucijos pataisos „smarkiai pakenks valdžių padalijimo principui, nes suteiks prezidentui beprecedentes galias“.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ savo ruožtu pažymėjo, kad „pataisos atvers kelią asociacijų teisės pažeidimams“. Ji taip pat nurodė, kad referendumą lydėjo kritikų areštai bei bauginimai.

54 metų I.Aliyevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Heidarui Alijevui) – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993-iųjų geležiniu kumščiu valdė nepriklausomu tapusį Azerbaidžaną .

2013 metais I.Aliyevas triuškinama balsų dauguma buvo perrinktas trečiai kadencijai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje teigta, kad tuos rinkimus temdė reikšmingos problemos ir trūkumai. Kiti prezidento rinkimai Azerbaidžane numatyti 2018-aisiais.

I.Aliyevas gali kandidatuoti į prezidentus neribotą skaičių kartų, nes tokią teisę įgijo po 2009 metais vykusio ginčijamo referendumo, panaikinusio dviejų prezidento kadencijų limitą.

Aktyvistai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl numanomų žmogaus teisių pažeidimų Azerbaidžane .

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) gegužę sukritikavo Azerbaidžaną dėl „griežtų veiksmų prieš žmogaus teisių aktyvistus ir valdžios atžvilgiu kritiškai nusiteikusius žurnalistus“.

„Prezidentas Ilhamas Aliyevas yra žmogus, kuriam tenka didžiausia atsakomybė už pasibaisėtiną žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane pastarąjį dešimtmetį“, – praėjusią savaitę pažymėjo organizacija „Freedom House“.