JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį atvyks į Kubą, kad užbaigtų ilgiau negu pusę šimtmečio trukusį Šaltojo karo konfliktą, pavertusį komunistinę salą ir jos didžiąją kaimynę nesutaikomomis priešininkėmis.

Užbaigęs dešimtmečius trukusias JAV pastangas atkirsti Kubą nuo viso pasaulio B.Obama kartu su savo žmona Michelle (Mišel) ir abiem dukromis atvyks į Havaną trijų dienų vizito.

Šis pareigas einančio JAV prezidento vizitas Kuboje bus ne vien pirmasis po to, kai Fidelio Castro (Fidelio Kastro) vadovaujami partizanai 1959 metais nuvertė Amerikos palaikomą Fulgencio Batistos (Fulchensijaus Batistos) vyriausybę, bet ir po prezidento Calvino Coolidge'o (Kalvino Kulidžo) apsilankymo saloje prieš 88 metus.

B.Obama, siekiantis užsitikrinti istorinį užsienio politikos palikimą paskutiniaisiais savo kadencijos metais, sekmadienio vakarą planuoja pasivaikščioti Havanos senamiestyje, o pirmadienį susitikti su Kubos prezidentu Rauliu Castro (Raulio Kastru) bei stebėti kubiečių bei amerikiečių beisbolo komandų rungtynes. Į Jungtines Valstijas B.Obama grįš antradienį.

Kubos žmonės, svajojantys apie izoliacijos pabaigą ir jų sustingusios ekonomikos pagyvėjimą, šio vizito laukia su dideliu jauduliu.

Havanos senamiestyje buvo apstu dažytojų, dailinančių vaizdingas gatveles, o ant daugelio pastatų buvo iškelta JAV vėliava, ilgai buvusi priešo simboliu.

Vieno populiaraus restorano savininkas netgi pakabino B.Obamos portretą, kuris galbūt buvo pirmasis šioje saloje, labiau įpratusioje prie revoliucijos lyderių, tokių kaip Che Guevara (Če Gevara), atvaizdų.

„Jungtinių Valstijų prezidentas Kuboje, atskridęs į Havaną savo lėktuvu „Air Force One“ ir tikriausiai sutinkamas šypsenomis, plojimais bei orkestrais! Nei savo sapnuose, nei košmaruose niekada nebūčiau įsivaizdavęs, kad pamatysime tokį dalyką“, – populiarus Kubos rašytojas Leonardo Padura (Leonardas Padura) penktadienį rašė savo tinklaraštyje „Cafefuerte“.

JAV-Kuba: penkios datos

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sekmadienį įvyksiantis istorinis vizitas Kuboje vainikuos naujos eros pradžią Amerikos ir ir Kubos santykiuose.

Įtempti šalių santykiai buvo paženklinti daugiau nei amžių trukusio JAV dominavimo ir Šaltojo karo laikų priešiškumo.

Pateikiame penkias svarbiausias datas JAV ir Kubos santykių istorijoje:

- 1898 balandžio 25 diena -

Jungtinės Valstijos siekė ispanų kolonijos Kubos beveik visą XIX amžių, bet joms nepavyko iš Ispanijos nusipirkti ar aneksuoti šios salos, esančios už mažiau nei 200 km nuo Floridos pakrantės.

1898 metų balandžio 25-ąją Vašingtonas paskelbė karą Ispanijai, kai Havanos uoste nuskendo JAV karo laivas. Į salą paremti kubiečių kovos dėl nepriklausomybės buvo pasiųsti amerikiečių kariai.

Vėliau tais metais Paryžiaus taikos sutartimi buvo formaliai įtvirtinta salos nepriklausomybė, bet Kuba buvo pavaldi amerikiečių karinei vyriausybei.

Nors Jungtinės Valstijos 1902 metais leido Kubai oficialiai tapti nepriklausoma respublika, Vašingtonas išsaugojo savo įtaką, kai jo reikalavimu į Kubos konstituciją buvo įtraukta Platto (Plato) pataisa, leidusi Amerikai kištis į salos vidaus reikalus, esant reikalui netgi pasitelkus karines pajėgas.

- 1959 metų sausio 1 diena -

Vašingtonas iš pradžių ramiai reagavo, kai Fidelis Castro (Fidelis Kastras) ir jo „barzdočių“ būrys po trejus metus trukusio partizaninio karo prieš Fulgencio Batistos (Fulgensijaus Batistos) diktatūrą užėmė valdžią. Tačiau jų revoliucija žymėjo santykių nutraukimo etapo pradžią.

Castro režimas supykdė amerikiečius pradėjęs amerikiečiams priklausiusio turto privatizavimo kampaniją. Reaguodamas tuometis JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris (Dvaitas Eizenhaueris) 1961 metų sausio 3 dieną nutraukė diplomatinius santykius su Kuba.

Po balandį surengtos nesėkmingos CŽV remiamų kubiečių emigrantų invazijos Kiaulių įlankoje, kurios tikslas buvo nuversti F.Castro, priešiškumas tarp Vašingtono ir Havanos dar labiau išaugo. Būtent tada F.Castro pasiskelbė marksistu leniniečiu, o Kubą paskelbė socialistine respublika.

- 1962 metų spalio 14 diena -

Kubos raketų krizė (Karibų krizė), vykusi 1962 metų spalio 14-28 dienomis ir laikoma vienu įtempčiausių Šaltojo karo laikotarpių, vos nesukėlė pasaulinio branduolinio konflikto.

Prieš aštuonis mėnesius, vasarį, Vašingtonas paskelbė salai finansinį ir ekonominį embargą, reaguodamas į Sovietų Sąjungos mėginimus palenkti į savo pusę F.Castro, kuris pradeda remti įvairius Lotynų Amerikos partizanų judėjimus.

- 1977 metų kovas -

Po Jimmy Carterio (Džimio Kartelio) išrinkimo JAV prezidentu 1976 metais šalių santykiuose prasidėjo įtampos mažėjimo laikotarpis.

1977 metų kovą J.Carteris atšaukė kai kuriuos kelionių suvaržymus (juos vėliau, 1982-aisiais, grąžino Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir sutarė su F.Castro, kad Jungtinėse Valstijose bus atidaryti Kubos, o saloje - JAV interesų skyriai, kurie iš esmės atliks konsulatų funkcijas.

2002 metais J.Carteris tapo pirmuoju per daug dešimtmečių buvusiu JAV prezidentu, apsilankiusiu komunistinėje saloje. Šio vizito metu jis paragino F.Castro režimą imtis demokratizacijos ir pagerinti žmogaus teisių padėtį.

- 2014 metų gruodis -

Gruodžio 17-oji - ar „17D“ Kuboje - yra prisimenama kaip diena, kai B.Obama ir prezidentas Raulis Castro (Raulis Kastras) sukrėtė pasaulį savo vienu metu pasakytomis kalbomis, kuriose jiedu paskelbė, kad jų šalys pradeda santykių normalizavimo procesą.

Abi šalys atkūrė diplomatinius santykius 2015 metų liepos 20 dieną. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) po mėnesio apsilankė Havanoje, kur dalyvavo JAV vėliavos pakėlimo ceremonijoje prie naujai atidarytos ambasados.

Sekmadienį B.Obama taps pirmuoju JAV prezidentu, kuris įkels koją į Kubos žemę praėjus 88 metams po to, kai salą 1928 metais aplankė Calvinas Coolidge'as (Kalvinas Kulidžas), atvykęs dalyvauti Panamerikos viršūnių susitikime.