JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį ryžtingai gynė savo užsienio politiką, perspėdamas, kad Amerika turi vadovauti pasauliui, tačiau stiprindama savo partnerius, o ne aklai verždamasi kariauti.

B.Obama atsakė į savo kritikų kaltinimus, esą jis yra silpnas lyderis, vadovaujantis Amerikos nuosmukio laikais, taip pat pats aiškiai kritikavo savo pirmtako George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos karingą politiką.

"Jungtinės Valstijos yra viena nepakeičiama valstybė, - B.Obama sakė jauniems Vest Pointo karos akademijos absolventams. - Mano pagrindinė mintis: Amerika privalo visuomet vadovauti pasaulio arenoje."

"Klausimas, kuris mums kyla ... ne dėl to, ar Amerika vadovaus, o kaip mes vadovausime", - pridūrė jis.

B.Obama, kuris per savo kadenciją išvedė JAV karius iš Irako ir suintensyvino, tačiau vėliau pasiruošė užbaigti karą Afganistane, parengė Amerikos užsienio politikos po karo su teroru programos apmatus.

"Sakyti, kad esame suinteresuoti siekti taikos ir laisvės už mūsų sienų, nereiškia sakyti, jog kiekviena problema turi karinį sprendinį", - aiškino jis.

"Nuo Antrojo pasaulinio karo kai kurios mūsų brangiausiai kainavusios klaidos kilo ne iš mūsų susitvardymo, o iš mūsų noro veržtis į karines avantiūras - negalvojant apie pasekmes", - pabrėžė B.Obama, akivaizdžiai turėdamas omenyje Irako karą, kurį jis yra pavadinęs nelaime.

Šią kalbą prezidentas pasakė tuo metu, kai jo užsienio politika, anksčiau laikyta politine stiprybe, šiuo metu yra puolama kritikų, įsitikinusių, kad šalies vadovas leidžiasi stumdomas tokių kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).

B.Obama kalba pirmiausiai buvo skirta besiskundžiantiems, kad jis turėjo surengti karinę intervenciją Sirijoje dėl cheminių ginklų panaudojimo, taip pat tvirčiau strategiškai atsakyti į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jis taip pat kalbėjo manantiems, kad prezidentas paliko Iraką ir Afganistaną likimo valiai.

"Griežtos kalbos dažnai patenka į antraštes, tačiau karas retai atitinka šūkius", - pažymėjo B.Obama.

"JAV kariniai veiksmai negali būti vienintelis ar netgi pagrindinis mūsų lyderystės komponentas kiekvienu atveju, - pridūrė jis. - Vien tai, kad turime geriausią plaktuką, nereiškia, jog kiekviena problema yra vinis."

B.Obama sakė, kad jam "vaidenasi" JAV ginkluotųjų pajėgų vyrai ir moterys, žuvę arba sužeisti per jo kadenciją - įskaitant tuos, kurie yra klausęsi jo ankstesnių kalbų Vest Pointe mokslo metų baigimo proga.

B.Obama taip pat ryžtingai gynė savo sprendimą praeitais metais paskutinę minutę atšaukti karinius smūgius prieš Siriją, siekiant nubausti Damaską dėl cheminių atakų.

Kritikai namuose ir užsienyje perspėjo, kad tas sprendimas iškėlė pavojingų klausimų, ar Vašingtonas pasiryžęs veikti, jeigu "raudona linija" būtų peržengta kur nors kitur pasaulyje.

„Karas greitai neeliminuoja kančių“

Tačiau B.Obama sakė, kad išduotų savo pareigą, jeigu Amerikos pajėgas siųstų į karą „vien dėl to, kad kažkur pasaulyje įžvelgiau problemą, kurią reikia išspręsti, arba kad nerimauju dėl kritikų, kurie mano, kad karinė intervencija yra vienintelis būdas Amerikai nepasirodyti silpna“.

B.Obama vis labiau spaudžiamas suteikti didesnę pagalbą Sirijos sukilėliams, kovojantiems su prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu), taip pat tos šalies civiliams, kenčiantiems nuo režimo pajėgų smūgių, įskaitant bombardavimą sprogmenų prikrautomis statinėmis.

„Kad ir kaip būtų nuviliama, ten nėra lengvų atsakymų – joks karinis sprendinys negali greitai eliminuoti siaubingų kančių“, – pažymėjo JAV lyderis. 

Tačiau prezidentas pažadėjo padidinti pagalbą Sirijos sukilėliams, o vienas aukštas administracijos pareigūnas vėliau sakė, kad Baltieji rūmai gali svarstyti galimybę, jog JAV kariškiai atvirai mokys opozicijos pajėgas.

Manoma, kad JAV centrinė žvalgybos tarnyba (CŽV) jau vykdo slaptą programą, pagal kurią dalis sukilėlių apmokomi ir apginkluojami.

Tačiau Vašingtonas vengia siųsti esminę persvarą galinčių suteikti ginklų, tokių kaip priešlėktuvinės raketos, sukilėlių pajėgoms, baiminantis, kad jos gali patekti į ekstremistų rankas.

Anksčiau paskelbęs, kad šių metų pabaigoje iš Afganistano išvedus kovines pajėgas toje šalyje bus palikta dar apie 10 tūkst. JAV karių, tačiau paskutinieji iš jų sugrįš 2016 metais, B.Obama sakė, kad laikas iš naujo nustatyti kryptis kovoje prieš terorizmą.

Jis įvardijo naujus kylančius ekstremizmo židinius – nuo Pietų Azijos ir Sachelio Afrikoje, taip pat paprašė įstatymų leidėjų suteikti finansavimą 5 mlrd. dolerių vertės programai, pagal kurią JAV partneriai būtų apmokomi ir aprūpinami kovai su terorizmu.

Prezidentas sakė, kad tomis lėšomis būtų palaikomi veiksmai, tokie kaip saugumo pajėgų mokymas kovoti su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ Jemene ir pagalba tarptautinėms pajėgoms Somalyje.

Naujoviškoje Amerikos lyderystėje turėtų būti pabrėžiami tarptautiniai sprendimai ir koalicijų kūrimas, aiškino B.Obama, nors kritikai tokius veiksmus laiko „silpnumo ženklu“.

Prezidentas pažymėjo, kad Vašingtonas pasinaudojo tarptautinės bendruomenės nuomone, kad izoliuotų Rusiją po jos įvykdytos Krymo aneksijos.

Pasak B.Obamos, tokia taktika tiesiogiai vedė į sėkmingus Ukrainos prezidento rinkimus praeitą savaitgalį.

B.Obama taip pat sakė, kad JAV sukurta pasaulinė koalicija turi „labai realia galimybę“ pasiekti proveržį, tariantis su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Jis perspėjo Kiniją nesiimti „agresijos“ Pietų Kinijos jūroje, tačiau taip pat ragino Kongresą parodyti pavyzdį ir ratifikuoti Jūrų teisės konvenciją, kuri, pasak kritikų, pažeidžia JAV suverenumą.