JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį paragino Kongresą skirti 500 mln. dolerių (1,27 mlrd. litų), kurie būtų naudojami Sirijos sukilėliams apmokyti ir aprūpinti, o toks žingsnis žymėtų reikšmingą JAV įsitraukimą į tą konfliktą.

Pastarosiomis savaitėmis JAV administracija ne kartą buvo pasiuntusi signalų, kad gali ryžtis tokiam žingsniui. Po daug mėnesių trukusio įstatymų leidėjų, tokių kaip senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), spaudimo Baltieji rūmai pareiškė ketinantys „padidinti JAV palaikymą nuosaikiajai Sirijos opozicijai“.

Jie pasiūlė finansuoti „patikrintus elementus Sirijos ginkluotoje opozicijoje, siekiant padėti apginti Sirijos žmones, stabilizuoti opozicijos kontroliuojamas teritorijas, skatinti būtiniausių paslaugų teikimą, atremti teroristų grėsmes ir skatinti sąlygas derybose pasiektam (taikos) susitarimui“.

Šis pasiūlymas buvo dalis 65,8 mlrd. dolerių (166,6 mlrd. litų) finansinio paketo nepaprastosioms operacijoms užsienyje, kurį bus prašoma patvirtinti Kongreso 2015 fiskaliniams metams, prasidedantiems nuo spalio 1 dienos.

Atskirame pranešime Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden (Keitlin Heiden) sakė, kad tas finansavimas „stiprins administracijos ilgalaikes pastangas sustiprinti nuosaikiąją Sirijos opoziciją“ ir leisti Pentagonui padidinti pagalbą daliai ginkluotų sukilėlių.

Vašingtonas nagrinėjo galimybes suteikti papildomą palaikymą sukilėlių pajėgoms. Iki šiol JAV teikdavo Sirijos opozicijai daugiausiai neletalinę pagalbą.

JAV pareigūnai paprastai atsisako viešai komentuoti opozicijos grupių mokymų planus, tačiau B.Obamos patarėja nacionalinio saugumo reikalams Susan Rice (Siuzan Rais) šio mėnesio pradžioje pripažino, kad Pentagonas teikia Sirijos sukilėliams „letalinę ir neletalinę pagalbą“.

Apie 287 mln. dolerių vertės pagalbos sukilėliams, daugiausiai neletalinėmis priemonėmis, paketai buvo patvirtinti nuo 2011 metų kovo, o Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) organizavo slaptą karinių mokymų programą nuosaikiajai Sirijos opozicijai kaimyninėje Jordanijoje.

Baltųjų rūmų prašymas buvo pateiktas tuo metu, kai padėtis Artimuosiuose Rytuose tapo itin įtempta: sunitų džihadistų judėjimo „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) kovotojai surengė didelį puolimą Irake ir grasina sutriuškinti Bagdado vyriausybės pajėgas, susivieniję su Sirijoje veikiančiais ekstremistais.

Padėtį tame regione stebinčios organizacijos nurodė, kad tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ padalinys Sirijoje – grupuotė „al Nusra Front“ – prisiekė ištikimybę ISIL, suteikdama tam judėjimui kontrolę abipus Irako ir Sirijos sienos.

500 mln. dolerių pagalbos paketas yra dalis siūlomos 1,5 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. litų) „regioninės stabilizacijos iniciatyvos“, kurios tikslas – didinti stabilumą Sirijos kaimynėse: Jordanijoje, Libane, Turkijoje ir Irake, taip pat palaikyti bendruomenėms, suteikiančioms prieglobstį pabėgėliams.

C.Hayden sakė, kad JAV pareigūnai „tebetiki, jog ta krizė neturi karinio sprendinio ir kad Jungtinės Valstijos neturėtų siųsti amerikiečių karių kautis Sirijoje“.