Paklaustas, ar planuoja atsiprašyti dėl tų Amerikos veiksmų, B.Obama atsakė: „Ne, nes manau, kad svarbu pripažinti, jog per karą lyderiai priima visokių sprendimų.“

„Užduoti klausimus ir juos nagrinėti – istorikų darbas, bet iš savo septynerių su puse metų šiame poste patirties žinau, kad kiekvienam lyderiui tenka priimti labai sudėtingų sprendimų, ypač karo metu“, – pridūrė jis.

B.Obama taps pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankysiančiu Hirošimą, kuri 1945 metų rugpjūčio 6 dieną buvo numesta pirmoji atominė bomba, nužudžiusi iš viso apie 140 tūkst. žmonių.

Antrojo bombardavimo taikiniu po trijų dienų tapo Nagasakis, kur žuvo 74 tūkst. žmonių. Abi šios atakos buvo vienos iš paskutinių Antrojo pasaulinio karo operacijų.