„Jei bus tokia Dievo valia, šįryt mes paskelbsime, kad šaukiami rinkimai, kaip to nori visa šalis, mes pasielgsime atsakingai“, - cituoja jos žodžius Bolivijos naujienų agentūra „Agencia Boliviana de Informacion“ (ABI).
Politikė pridūrė, kad, pagal konstituciją, įstatymo projektas dėl rinkimų bus pateiktas parlamentui, kuriame daugumą turi buvusio šalies prezidento Evo Moraleso šalininkai. Jeigu dokumentui nebus pritarta, tai J. Anez ketina paskelbti rinkimus prezidento įsaku. „Jeigu parlamentas neleis, mes rasime kitų mechanizmų, bet rinkimai šalyje bus surengti. Mes tai garantuojame“, - pabrėžė ji.
Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai. E. Moralesas paskelbė nepaprastąją padėtį ir apkaltino opoziciją mėginimu organizuoti valstybės perversmą. Analogišką nuomonę dėl įvykių Bolivijoje išsakė Kuba, Venesuela ir Meksika, taip pat išrinktasis Argentinos prezidentas A. Fernandezas.
Amerikos Valstybių Organizacija (AVO) paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog jos ekspertai, tikrinę balsų skaičiavimo rezultatus, negalėjo jų patvirtinti. AVO paragino surengti Bolivijoje pakartotinius rinkimus.
E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.
Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente. E. Moraleso šalininkai jos nepripažįsta, nors Konstitucinis teismas patvirtino valdžios perdavimo teisėtumą.
Žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, nuo protestų pradžios šalyje žuvo apie 30 žmonių, daugiau kaip 500 buvo sužeisti.
Naujausi komentarai