Valstybė susiskaldžiusi į atsiskirti siekiančius krikščionis ortodoksus serbus bei katalikus kroatus, reikalaujančius didesnės autonomijos, o musulmonai bosniai, reikalaujantys sukurti labiau egalitarinę valstybę, atrodo, siekia nepasiekiamo.

Daugiau nei du dešimtmečius skurdžią Balkanų valstybę valdo prastai funkcionuojanti administracinė sistema, sukurta pagal 1995 metų Deitono susitarimą.

Nors 10-e dešimtmetyje susitarimais pavyko užbaigti karą, nuo to laiko šalis yra ištikta politinio paralyžiaus.

Analitikai perspėjo, kad Bosnija vis giliau grimzta į neramius vandenis, o rinkimų išvakarėse nesutarimai etniniu pagrindu, atrodo, dar labiau didėja.

„Bosnija ir Hercegovina išgyvena rimčiausią politinę krizę nuo pat taikos susitarimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sarajeve gyvenantis politikos analitikas Ranko Mavrakas.

„Etniniai nesutarimai tokie gilūs, kad dabar jie kelia realų pavojų Bosnijos išlikimui ir vientisumui“, – pridūrė jis.

Gausybė rinkimų

Deitono taikos susitarimu Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu į Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai bosniai, bei Serbų Respubliką. Tačiau trečia pagal dydį kroatų etninė bendrija, kurios dauguma narių yra katalikai, vis labiau piktinasi, anot jų, nesąžininga sistema.

Etninės partijos, siekdamos išlaikyti valdžią, jau seniai naudojasi šalies susiskaldymu, o šimtai tūkstančių žmonių emigruoja į užsienį ieškoti geresnių galimybių.

Tvyrant niūriai nuotaikai, sekmadienį rinkėjai rinks daugybę pareigūnų, įskaitant visus tris Bosnijos Prezidiumo narius, bei centrinio parlamento deputatus. Taip pat rengiama virtinė vietos rinkimų dviejuose teritoriniuose vienetuose.

Rinkėjų apklausų duomenų beveik nėra, o analitikai teigia, kad daugelyje rinkimų greičiausiai dominuos senbuviai ir nacionalistinės partijos, įskaitant ilgametį Bosnijos serbų lyderį Miloradą Dodiką, siekiantį toliau dirbti Prezidiume.

Jau kelis mėnesius M. Dodikas kursto įtampą, dažnai ragindamas Bosnijos serbus dar labiau atsiskirti nuo centrinių šalies institucijų.

„Ši situacija primena du brolius, kurie nemėgsta vienas kito“, – prieš neseniai vykusį rinkimų kampanijos mitingą naujienų agentūrai AFP sakė M. Dodiko šalininkas pensininkas Raikas, kuris neatskleidė savo pavardės.

„Geriau, kad jie negyventų kartu“, – pridūrė jis.

Skambant raginimams atsiskirti, nemažai žmonių, regis džiaugiasi, kad serbai palieka Bosniją ir Hercegoviną.

„Dodikas ir panašūs į jį gali vykti į kitą šalį, kuri jiems atrodo gražesnė“, – per neseniai vykusį mitingą sakė buvęs Bosnijos Prezidiumo narys Bakiras Izetbegovičius.

B. Izetbegovičius – pirmojo nepriklausomos Bosnijos prezidento sūnus – siekia trečios Bosnijos musulmonų prezidento kadencijos, tačiau su juo varžosi 46 metų istorijos profesorius Denisas Bečirovičius.

11 opozicinių partijų remiamas D. Bečirovičius žada kovoti už „proeuropietišką ir vieningą“ Bosniją.

Jokių kompromisų

Prie didėjančių nesutarimų prisideda ir tai, kad daugelis šalies katalikų kroatų prieš rinkimus reikalavo didesnės autonomijos arba rinkimų reformų, o pagrindinė nacionalistų partija HDZ kelis mėnesius grasino boikotuoti rinkimus.

Dėl didelio pranašumo skaičiumi musulmonų ir kroatų federacijoje Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai faktiškai kontroliuoja, kas gali būti išrinktas vadovauti kroatams prezidento rinkimuose.

HDZ ir kitos kroatų partijos ragino sukurti mechanizmą, kuris leistų šiai bendruomenei skirti savo atstovus į Prezidiumą ir aukštuosius parlamento rūmus, bet tam griežtai priešinosi federacijos valdančioji bosniakų (Bosnijos musulmonų) partija.

Daugėja nuogąstavimų dėl galimų neramumų po rinkimų, jei kroatams atstovaujantis dabartinis Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo narys Željko Komšičius (Želkas Komšičius), kuriam antipatijos neslepia visos kroatų partijos, bus perrinktas. Nacionalistai, tvirtinantys, kad yra pasirengę plačiau boikotuoti vyriausybines institucijas, nekart yra pažėrę grasinimų.

„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad padėtis Bosnijoje stabilizuosis“, – sakė analitikas R. Mavrakas.

„Šiuo metu nėra jokių požymių, kad įmanoma pasiekti kompromisą“, – teigė jis.