Atmosfera tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos toliau kaista. JAV į dangų pakėlė branduolinį ginklą galinčius nešti bombonešius B-52. Pchenjanas grasina, kad atsirūgs ir japonams, kurių žemėje bazuojasi amerikiečiai.

Branduoliniai raumenys

Panikos Seule ar Tokijuje dėl Šiaurės Korėjos grasinimų nėra, tačiau Pchenjano perspėjimai vertinami rimtai. Juk ši šalis, kad ir kaip būtų, turi branduolinį ginklą.

Pchenjano įsiūtį sukėlė Jungtinių Tautų paskelbtos sankcijos po vasarį Šiaurės Korėjoje atlikto trečio branduolinio bandymo.

Taip pat Šiaurės Korėja putoja, nes JAV ir Pietų Korėja šalies pašonėje surengė karines pratybas.

Bombonešiai B-52 dislokuoti Japonijoje, todėl Šiaurės Korėja įspėjo, kad japonai gali nukentėti, jei leis kilti amerikiečių lėktuvams.

Pentagonas patvirtino, kad B-52, pakilę iš Anderseno oro pajėgų bazės Guame, praskrido virš Pietų Korėjos.

Pasak JAV kariškių, skrydis buvo numatytas pratybų tvarkaraštyje.

Tačiau Pchenjano pykčio tai nė kiek nenumalšino, priešingai, komunistinis režimas pareiškė, kad skrydžiai ir atominių povandeninių laivų dalyvavimas pratybose yra karinės invazijos repeticija.

„Negalime toleruoti JAV vykdomų branduolinio smūgio pratybų, kurios daro mus taikiniais ir kurios reklamuojamos kaip stiprūs perspėjantys pranešimai, – rėžė vienas Šiaurės Korėjos armijos aukščiausiosios vadovybės atstovas. – JAV turėtų neužmiršti, kad Anderseno bazė, taip pat karinio jūrų laivyno bazės Japonijos pagrindinėje saloje ir Okinavoje yra pasiekiamos mūsų preciziniams smūgiams. Jeigu priešas grasina mums branduoliniais ginklais, atsakysime stipresnėmis branduolinėmis atakomis.“

B-52 ir anksčiau buvo naudojami bendrose pratybose su Pietų Korėja, tačiau šį kartą Pentagonas plačiau nušvietė strateginių bombonešių dalyvavimą.

Dislokuos raketas Aliaskoje

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis pareiškė, kad karinės šalies pajėgos yra pasirengusios apginti Amerikos teritoriją, jei Šiaurės Korėja bandytų smogti JAV.

Aliaskoje Gynybos departamentas ketina papildomai dislokuoti 14 raketų gaudyklių – lig šiol palei Kalifornijos ir Aliaskos pakrantes buvo įrengta 30 gaudytuvų. Naująsias planuojama įrengti iki 2017 m.

Ekspertai sako, kad Pchenjano grasinimai smogti JAV – demagogija.

Esą Šiaurės Korėja neturi raketų, galinčių nunešti branduolinį ginklą taip toli, nors Japonijoje esančias amerikiečių karines bazes korėjiečiai gali pasiekti.

Kiti ekspertai sako, kad raketų gaudyklių dislokavimas Aliaskoje susijęs su JAV atsisakymu dislokuoti raketas Europoje. Esą JAV didesnę grėsmę šiuo atžvilgiu kelia Šiaurės Korėja, o ne Iranas, todėl gynyba stiprinama šioje srityje.

Be to, svarbu tai, kad JAV mažinamas gynybos biudžetas, todėl kai kurių programų reikia atsisakyti.

Paslaptingas virusas

Paaštrėjus įtampai Korėjos pusiasalyje Pietų Korėjos bankų „Shinhan Bank“ ir „NongHyup“ bei televizijos transliuotojų YTN, MBC ir KBS tinklus užkrėtė paslaptingas virusas, kaip nustatyta, paleistas pasinaudojant IP adresu Kinijoje.

Seulas įtaria, kad virusą galėjo sukurti ir paleisti Pchenjanas.

Pareigūnai pabrėžia, kad IP adresas neatskleidžia kaltininkų tapatybės, nes programišiai gali peradresuoti savo išpuolius per adresus kitose šalyse ir taip užmaskuoti savo buvimo vietą.

Vis dėlto, nustačius, kad išpuoliai įvykdyti iš kompiuterio, kurio IP adresas – Kinijoje, sustiprėjo įtarimai, kad jie buvo surengti Šiaurės Korėjoje.

Šiaurės Korėja ne sykį organizavo kibernetines atakas prieš Seulą. Pastarąjį kartą išpuoliai įvykdyti 2009 ir 2011 m. Tada taip pat buvo pasinaudota IP adresais Kinijoje.

Tiesa, Pietų Korėjos gynybos ministerija nepatvirtino, kad už išpuolį atsakinga šalis kaimynė, nors žvalgyba pabrėžė, jog Šiaurės Korėjoje kibernetiniai ginklai sparčiai plėtojami.

Pasak žvalgybos, Šiaurės Korėjoje dirba apie 600 programišių, kuriančių virusus, taip pat šiose pajėgose tarnauja apie 3 tūkst. karių. Iš viso per pastaruosius penkerius metus Pietų Korėjos pareigūnai nustatė net 70 tūkst. įvairių kibernetinių atakų.

Ekspertai sako, kad kibernetinės atakos Pchenjanui parankesnės, nes šalis neturi karinių pajėgumų smogti kitoms šalims.

„Šiaurės Korėja negali investuoti milijardų į kovinius lėktuvus ar laivus, todėl nemažai dėmesio skiria kibernetinėms atakoms. Tam nereikia technologijų, pakanka talento“, – komentavo Lee Dong-hoonas, Seule esančio Korėjos universiteto ekspertas.