Opozicijos deputatams reikėjo mažiausiai 342 balsų 513 vietų Kongreso žemuosiuose rūmuose, kitaip tariant – dviejų trečdalių, kad svarstymas dėl D.Rousseff apkaltos būtų perduotas Senatui, kuriam dabar teks atsakomybė spręsti, ar pritarti jos teismui.

Tiek balsų buvo užsitikrinta artėjant vidurnakčiui po penkias valandas užtrukusio balsavimo žemųjų rūmų sesijoje. Deputatai balsavo po vieną, tiesiogiai transliuojant televizijai, ir turėjo po 10 sekundžių pareiškimui padaryti.

Kai buvo pranešta apie 342-ąjį balsą opozicijos gretose kilo nesuvaldomas džiūgavimas, kurį smarkiu švilpimu siekė užgožti D.Rousseff šalininkų stovykla.

„Kokią garbę man suteikė likimas!“ – šūktelėjo socialdemokratų partijos narys Bruno Araujo (Brunu Araužu), kurio balsas už apkaltą buvo lemiamas.

Dar po valandos paaiškėjo, kad opozicija kovą dėl apkaltos iš viso laimėjo net 367 balsais prieš 137.

Prezidentės administracijos vadovas Jacques'as Wagneris (Žakas Vagneris) kaltino deputatus balsavus už apkaltą, nors jie neįrodė, kad D.Rousseff, kaltinama neteisėtai manipuliavusi biudžeto rodikliais, įvykdė sunkų nusikaltimą.

„Tokiu būdu Atstovų Rūmai grasina sutrikdyti 30 metų demokratijos šioje šalyje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje karinės diktatūros pabaigą 1985 metais.

„Tai buvo perversmas prieš demokratiją“, – savo ruožtu sakė D.Rousseff generalinis prokuroras Jose Eduardo Cardozo (Žozė Eduardu Kardozu).

Pasak jo, 68 metų kairiųjų pažiūrų lyderė parlamento žemųjų rūmų sprendimą pirmąkart viešai pakomentuos pirmadienį.

„Laiminga, laiminga, laiminga“

Nuotaikos parlamento salėje persidavė ir dešimtims tūkstančių žmonių, stebėjusių balsavimą didžiuliuose televizijos ekranuose prie Kongresų rūmų, – opozicijos šalininkai siautulingai šventė, o palaikantys D.Rousseff buvo apimti nevilties.

„Esu laiminga, laiminga, laiminga. Jau metus demonstruoju vildamasi, kad Dilma bus nušalinta“, – sakė 63 metų pensininkė Maristela de Melo (Maristela di Melu).

Vis dėlto D.Rousseff šalininkė 23 metų Mariana Santos buvo apsipylusi ašaromis, sakydama, kad tas balsavimas yra „negarbė mūsų šaliai“.

Keli tūkstančiai policininkų per balsavimą buvo dislokuoti esplanadoje prie Kongreso, o tam, kad abi stovyklas būtų atskirtos buvo pastatyta ilga metalinė užtvara.

Balsavimas Senate, ar pirmajai Brazilijos prezidento postą užėmusiai moteriai turi būti iškelta apkaltos byla, tikriausiai vyks gegužės mėnesį.

Jei, kaip daugelis tikisi, Senatas irgi pritars kairiųjų pažiūrų prezidentės apkaltai, jos oponentu tapęs viceprezidentas Michelis Temeris (Mišelis Temeris) perims valstybės vadovo įgaliojimus, o parlamento aukštieji rūmai turės 180 dienų, kad išnagrinėtų D.Rosseff bylą.

Senato pirmininkas Renanas Calheirosas (Renanas Kaljeirusas) užsiminė, kad jo institucija spręs dėl šio klausimo maždaug po mėnesio, bet konkrečios datos neįvardijo.

Jeigu du trečdaliai senatorių nubalsuotų už apkaltą, D.Rousseff būtų pašalinta iš posto, o M.Temeris liktų šalies vadovu iki 2018 metais vyksiančių rinkimų.

D.Rousseff turi kelis pasirinkimus. Ji gali kreiptis į Aukščiausiąjį Federalinį Tribunolą, Brazilijos aukščiausiąją teismo instituciją, argumentuodama, kad jai keliami kaltinimai yra klaidingi. Prezidentė užsiminė galinti tai padaryti.

Ji taip pat gali stengtis paveikti senatorių nuomonę ir tuo pačiu išnaudoti savo Darbininkų partijos įtaką profsąjungoms, kad jos išvestų į gatves tūkstančius protestuotojų ir darytų spaudimą Kongresui.

„Tai bus lėtas karas“

Kritikai sako, kad D.Rousseff yra arogantiška bei pasipūtusi ir jai atsirūgo tai, kad ji nesiėmė veiksmų palenkti į savo pusę opozicijos lyderius, nes ėmus silpti ekonomikai, jai nepavyko užsitikrinti reikalingos paramos reformoms įgyvendinti. 

„Apkalta yra būdas politinei sistemai atsikratyti nekompetetingu lyderiu“, – sakė Brazilijoje dirbantis politikos konsultantas Luciano Diasas (Lusianas Diazas).

Tačiau vienas įtakingas D.Rousseff sąjungininkas sakė, kad šalies vadovė neketina pasiduoti.

„Perversmo sąmokslininkai laimėjo čia, Atstovų Rūmuose“, – sakė Jose Guimaraesas (Žozė Gimarainsas), Darbininkų partijos frakcijos Kongreso žemuosiuose rūmuose vadovas.

„Tai tėra pradžia, – pridūrė jis. – Tai bus lėtas ir laipsniškas karas, kurio mes imsimės.“

„Prezidentės Dilmos vyriausybė pripažįsta šį laikiną pralaimėjimą, bet tai nereiškia, kad karas baigtas, – pabrėžė J.Guimaraesas. – Kova tęsis gatvėse ir Senate.“

Tuo tarpu M.Temerio sąjungininkas Eduardo Cunha (Eduardu Kunja), žemųjų rūmų pirmininkas, kurio pastangos buvo svarbios balsavimo dėl apkaltos baigčiai, tvirtino, kad D.Rousseff dienos prezidentės poste jau suskaičiuotos.

„Dabar Brazilija turi išlipti iš šulinio dugno; mums reikia išspręsti šią padėtį kiek įmanoma greičiau, – sakė jis. – Senatas turėtų veikti sparčiai.“

Vis dėlto, kaip teigia analitikai, opozicija ilgai nedžiūgaus.

M.Temeris paveldės šalį su didžiausia per pastaruosius metus dešimtmečius recesija ir su chaotiška politine scena, kuri gali tapti dar labiau nevaldoma, nes D.Rousseff Darbininkų partija yra nusiteikusi keršyti opozicijai.

„Temeriui nebus lengva, – sakė nepriklausomas politikos analitikas Andre Cesaras (Andrė Sezaras). – Tai bus košmaras.“

„Nuteisti nekaltą moterį“

D.Rousseff yra kaltinama neteisėtais apskaitos manevrais vyriausybės trūkumams per jos perrinkimą 2014-aisiais užmaskuoti. Daugelis brazilų taip pat laiko ją atsakinga už didžiausią šalies recesiją per ilgesnį nei kartos gyvenimas laiką ir didžiulį korupcijos skandalą dėl valstybinės naftos kompanijos „Petrobras“.

Prezidentė, kuri Brazilijos karinės diktatūros metais (1964–1985) buvo kalinama ir kankinama, vajų už apkaltą pavadino „perversmu“ ir šis kaltinimas skamba įtikinamai jos šalininkams.

„Jie nori nuteisti nekaltą moterį ir išgelbėti korumpuotuosius“, – šeštadienį sakė D.Rousseff.

Tačiau oponentai sako, kad D.Rousseff ir jos pirmtako Luizo Ignacio Lulos da Silvos (Luiso Ignasiju Lulos da Silvos) vadovavimas daugiau kaip dešimtmetį kenkė šaliai.

Jie taip pat kaltina juos dėl „Petrobras“ skandalo ryšium su tuo, kad vadovų ir politikų kartelis plėšė šią didžiulę korporaciją išpūstais kontraktais, net jei įtariamos ir garsios figūros iš apkaltos šalininkų stovyklos.

Patys įsivėlę į korupciją

Vyriausybės šalininkai sako, jog tai, kas šiuo metu vyksta, yra niekingas šalies elito, širstančio dėl Darbininkų partijos buvimo valdžioje pastaruosius 13 metų, mėginimas susigrąžinti valdžią. Jie, kaip ir pati D.Rousseff, nekart pabrėžė, jog kai kurie uoliausi apkaltos prezidentei šalininkai patys priversti gintis nuo rimtų kaltinimų korupcija.

Priežiūros organizacijos ir politikos analitikai dažnai pateikia šokiruojančius duomenis: maždaug 60 proc. iš 594 Kongreso narių kaltinami korupcija ir kitais nusikaltimais.

Pats 75 metų M.Temeris ir jo Brazilijos demokratinis judėjimas – partija be konkrečios ideologijos, garsėjanti užkulisiniais manevrais ir slaptais susitarimais, stengėsi vaizduoti jį kaip valstybininką, esantį aukščiau politinių rietenų, kaip vienijančią jėgą, kuri gali sutelkti daug negandų patyrusią tautą. Tuo tarpu D.Rousseff jį vadina vienu iš ją nuversti siekiančios klikos lyderių.

M.Temeris siejamas su „Petrobras“ skandalu. Be kita ko, ir dėl to, kad palaimino kai kuriuos rimtų klausimų keliančius apskaitos manevrus, dėl kurių ateityje prieš jį patį galėtų būti pradėta apkaltos procedūra.

Antrasis eilėje pakeisti D.Rousseff yra Eduardo Cunha (Eduardu Kunja) – Kongreso žemųjų rūmų pirmininkas ir ilgametis prezidentės politinis priešininkas. Jis kaltinamas pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais už tai, kad, kaip įtariama, gavo apie 5 mln. dolerių kaip atodavį pagal korupcinę schemą valstybinėje naftos milžinėje „Petrobras“.

Jis taip pat galėtų būti pašalintas iš posto už tai, kad melavo, kai Kongreso komitetui tvirtino neturįs sąskaitų užsienio bankuose. Vėliau buvo paviešinti dokumentai apie E.Cunhos ir jo šeimos narių sąskaitas Šveicarijos banke.

Gatvės politika

Didžiulės opozicijos eitynės, kuriose dalyvaudavo šimtai tūkstančių žmonių, pastaraisiais mėnesiais atliko svarbų vaidmenį didinant prieš D.Rousseff nukreiptą spaudimą, kuris tapo neįveikiama jėga.

Gatvėse liejamas pyktis gali vėl tapti svarbiu veiksniu, šiai krizei perėjus į tolesnį etapą.

Specializuotam politinių apžvalgų portalui „Congresso en Foco“ vadovaujantis Sylvio Costa (Silviju Kosta) sakė naujienų agentūrai AFP, kad Brazilijos rūpesčiai dar tik prasideda.

„Tie, kas pralaimės, toliau protestuos gatvėse, – sakė jis. – Viena aišku – ši krizė nesibaigs šiandien.“

Tačiau sekmadienį gatvėse buvo ramu, bent jau kol kas.

Sostinėje Brazilijoje prie Kongreso buvo susirinkę apie 53 tūkst. apkaltos šalininkų, nurodė policija. Dar apie 26 tūkst. žmonių buvo susirinkę prezidentę palaikančioje stovykloje, kuri nuo oponentų buvo atskirta metaline tvora.

Rio de Žaneire maždaug po 3 tūkst. abiejų stovyklų šalininkų surengė demonstracijas skirtingu laiku netoli Kopakobanos paplūdimio.

Atmosfera buvo veikiau šventiška: Rio de Žaneire pasirodymą surengė fanko muzikos grupė, o sostinėje protestuotojai pūtė trimitus ir vuvuzelas, tarsi per futbolo rungtynes.

Šalies finansų sostinėje San Paule tūkstančiai apkaltos šalininkų susirinko centriniame „Avenida Paulista“ prospekte, o daugelis jų vilkėjo žalios ir geltonos spalvų nacionalinės futbolo rinktinės marškinėlius.