Po Gruzijos ir Rusijos karo primirštas kalbas, kad NATO nepasiruošusi ginti Baltijos šalių, priminė britų parlamentarai. Pasak jų, NATO turėtų sudaryti šio regiono gynybos planą ir surengti ten karines pratybas.

Rusija plečia įtaką

Vakar paviešintoje Didžiosios Britanijos parlamento Gynybos komiteto ataskaitoje sakoma, kad Rusija stengiasi sukurti įtakos sferą buvusių SSRS respublikų teritorijose ne tik grasinimais ir kariniais veiksmais, bet vis labiau pasitelkdama tokias priemones kaip energetika.

"Rusija turi teisėtų interesų tose aplink ją esančiose valstybėse, tačiau perdėm didelė Rusijos įtaka šiose šalyse skatins vis didesnį Rusijos kategoriškumą ir galbūt kels pavojų šių valstybių suverenitetui", – pabrėžiama dokumente.

Tad Baltijos valstybių baimės, kurios ypač sustiprėjo po praėjusių metų rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo, nėra be pagrindo.

Oro misiją – tęsti

Todėl, britų teigimu, Rytų Europos narių pasitikėjimą NATO turėtų sustiprinti "išsamūs planai nenumatytiems atvejams, kurie apimtų atakos prieš Baltijos šalis galimybę, taip pat nustatytų planuojamą NATO karinį atsaką."

"Be to, NATO turėtų išlaikyti pastebimą karinę esamybę Baltijos šalyse – tęsti oro policijos misiją ir rengti karines pratybas šiame regione", – nurodė Gynybos komitetas.

Ši ataskaita papildo kadenciją baigiančio NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio antradienį išsakytas pastabas, jog į naująją Aljanso misijos deklaraciją turėtų būti įtraukti patikinimai, kad naujosios NATO narės bus ginamos.

Reikia pamiršti iliuzijas

Kelias pastarąsias savaites buvo stebimi gerėjančių Vakarų šalių ir Rusijos santykių ženklai. Praeitą mėnesį NATO ir Rusija oficialiai atnaujino bendradarbiavimą sprendžiant įvairias saugumo problemas, o per šią savaitę vykusį JAV prezidento Baracko Obamos vizitą Maskvoje buvo susitarta toliau derėtis, kad būtų mažinama branduolinė ginkluotė.

Tačiau britų parlamento Gynybos komiteto ataskaitoje Jungtinės Karalystės vyriausybė raginama laikytis praktiško požiūrio bendraujant su Rusija, kuris būtų paremtas Rusijos užsienio politikos tikrove, o ne abstrakčiais ir klaidinamais požiūriais dėl bendrų vertybių.

Dokumente pabrėžiama, kad 80 proc. Rusijos naftos eksporto ir 60 proc. dujų eksporto tenka Europai, ir britų vyriausybė raginama su kitomis ES šalimis suformuoti bendrą poziciją dėl energetinio saugumo ir skirti prioritetą įgyvendinti dujotiekio "Nabucco" projektą.

Įgyvendinus šį projektą sumažės Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių. "Nabucco" dujotiekiu Kaspijos regione ir Artimuosiuose Rytuose išgaunamos dujos būtų tiekiamos Europai apeinant Rusiją.