„Vyriausybė skelbia palaikanti idėją nuteisti naują kilimo ir tūpimo taką Hitrou oro uoste – pirmąjį pietryčiuose nesutrumpintą kilimo ir tūpimo taką nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – rašoma oficialiame pranešime, kuris buvo paskelbtas pasibaigus vyriausybės posėdžiui.

„Ekonominė nauda, kurią naujasis kilimo ir tūpimo takas Hitrou oro uoste užtikrins keleiviams ir platesnei ekonomikai, sudarys iki 61 mlrd. svarų (69 mlrd. eurų)“, – nurodoma pranešime.

Pasak vyriausybės, įgyvendinant šį projektą per kitus 14 metų turėtų būti sukurta iki 77 tūkst. papildomų vietos darbo vietų.

Didžiajai Britanijai birželį vykusiame referendume nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), sprendimas dėl naujojo kilimo ir tūpimo tako, pasak vyriausybės, parodys, kad šalis „yra atvira verslui dabar ir bus jam atvira ateityje“ ir kad ji yra „turizmo ir prekybos centras“.

Tačiau oro uosto plėtrai itin priešinasi aplinkosaugininkai. Be to, projektui dar reikia gauti nemažai leidimų, tad jo įgyvendinimas gali strigti arba jis apskritai gali būti blokuotas, sako analitikai.

Hitrou oro uosto plėtrai, pavyzdžiui, nepritaria užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir švietimo ministrė Justine Greening (Džastin Grining).

Ministrai atmėtė pasiūlymą nutiesti antrąjį kilimo ir tūpimo taką Getviko oro uoste, kurį palaikė Londono meras Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas).

Vyriausybei priėmus sprendimą dėl Hitrou oro uosto plėtros, duota pradžia ilgam patvirtinimo procesui, be kurio projektas nebus pradėtas įgyvendinti. Vyriausybės sprendimą, be kita ko, turi patvirtinti parlamentas, o to, kaip sako stebėtojai, galima tikėtis maždaug po metų.

Pasiūlymą Hitrou oro uoste nutiesti trečiąjį kilimo ir tūpimo taką 2015 metų liepą pateikė vyriausybės suformuota specialioji komisija, tačiau sprendimas šiuo klausimu buvo atidėtas, nes buvo nuspręsta atlikti papildomą tyrimą dėl galimo šio tako poveikio aplinkai.

„Pasirengę kovoti“

Pasak verslo lyderių, kurių daugelis jau seniai ragina Hitrou oro uoste nutiesti trečiąjį kilimo ir tūpimo taką, penki Londono oro uostai nespėja patenkinti augančios kelionių oro transportu paklausos, taigi Didžioji Britanija praranda galimybę užsidirbti pinigų.

Jie tikisi, kad oro uosto plėtra parodys Londono poziciją dėl savo ekonominės ateities, kuri ypač svarbi dabar, kai kilę daug neaiškumų dėl vadinamojo „Brexit“.

Tačiau aplinkosaugininkai aršiai priešinasi bet kurio iš Londono oro uostų plėtrai, nes kai kurie iš šių oro uostų, anot jų, jau dabar nuolat pažeidžia ES oro taršos reikalavimus.

Taigi aplinkosaugininkai dabar grasina kreiptis į teismą.

„Žmonės bus pasirengę kovoti su šiuo sprendimu“, – pareiškė aktyvistų grupės „Reclaim the Power“ narė Annie Wright (Anė Rait).

„Jeigu norite laikytis savo įsipareigojimų dėl kovos su klimato kaita, negalite statyti naujų kilimo ir tūpimo takų“, – pridūrė ji.