Leido skirti kardomąjį kalinimą

 Ispanijos Nacionalinis Teismas ketvirtadienį leido skirti kardomąjį kalinimą aštuoniems nušalintos Katalonijos vyriausybės nariams, kol vyks tolesnis tyrimas dėl jų vaidmens siekiant regiono nepriklausomybės, pranešė teismo atstovai.

Dar vienam buvusiam regiono ministrui, kuris atsistatydino penktadienį prieš pat Katalonijos parlamentui paskelbiant nepriklausomybę, taip pat buvo paskirtas kardomasis kalinimas, tačiau jis gali būti paleistas pagal laidavimą, jei jis sumokės 50 tūkst. eurų užstatą.

Tarp aštuonių ministrų, kurie buvo suimti be teisės būti paleistiems už užstatą, yra ir Katalonijos eksprezidento pavaduotojas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas).

Atleistas Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Puždemonas) su keturiais buvusiais ministrais yra išvykę į Belgiją ir Madrido teisme pasirodyti atsisakė.

Ispanijos prokurorai prašo išduoti Europos arešto orderį C. Puigdemont'ui ir keturiems į teismą neatvykusiems ministrams.

Apklausiami Ispanijos iškeltoje maišto byloje

Ispanijos Nacionalinis Teismas Madride ketvirtadienį apklausia nušalintos Katalonijos vyriausybės narius, kurie gali būti apkaltinti maišto kėlimu už regiono nepriklausomybės paskelbimą, o Aukščiausiasis Teismas savo posėdį dėl šešių katalonų parlamento narių atidėjo savaitei.

20 regiono politikų, tarp jų – atleistas regiono prezidentas C. Puigdemont'as  buvo iškviesti į Teismą vyriausiajam prokurorui pareikalavus juos apkaltinti maištu, antivyriausybine veikla ir netinkamu viešųjų lėšų naudojimu.

Kaltinimai yra susiję Katalonijos parlamento spalio 27-osios deklaracija dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. Už sunkiausią iš įtariamų nusikaltimų – maišto kurstymą – gali būti skirta iki 30 metų laisvės atėmimo. Tarp iškviestų politikų yra C. Puigdemont'o buvęs 13 narių ministrų kabinetas ir šeši parlamento valdybos nariai.

C. Puigdemont'as, su dalimi buvusių savo kabineto narių išvykęs į Belgiją, drauge su keturiais buvusiais ministrais liko Briuselyje. Jų nepasirodymas teisme gali išprovokuoti arešto orderius ir ekstradicijos prašymus.

Buvęs Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junqueras (Oriolis Žunkerasas) pirmasis atvyko į Nacionalinį Teismą. Į pastatą jis įėjo lydimas advokatų, pro dešimtis žurnalistų, bet į jų klausimus neatsakė.

Nacionalinio Teismo procedūros prasidėjo buvusio Katalonijos vyriausybės atstovo Jordi Turullo (Žordžio Turulo) pasirodymu, o paskui buvo apklausiamas Josepas Rullas (Žosepas Rulas), kuris buvo atsakingas už regiono teritorinius reikalus.

Tačiau analogiškame Aukščiausiojo Teismo posėdyje dėl šešių regiono parlamento narių, įskaitant parlamento pirmininkę Carme Forcadell (Karmę Forkadel), kuri ilgus metus buvo viena pagrindinių nepriklausomybės judėjimo figūrų, paprašius deputatų advokatams buvo paskelbta pertrauka iki lapkričio 9-osios.

Regionui paskelbus nepriklausomybę, Ispanija žengė beprecedentį žingsnį ir perėmė Katalonijos kontrolę, o vėliau atleido jos vyriausybę, paleido parlamentą ir gruodžio 21 dieną sušaukė naujus regiono rinkimus.

C. Puigdemont'as sakė, kad su keliais savo buvusiais ministrais šią savaitę nuvyko į Briuselį ieškoti „laisvės ir saugumo“. Keturi eksministrai liko su juo Briuselyje, o kiti grįžo ir turi pasirodyti Teisme.

Prie Aukščiausiojo Teismo vartų pademonstruoti paramos buvo susirinkę maždaug du tuzinai politikų ir išrinktų pareigūnų iš Katalonijos separatistų partijų.

„Jei klausimas yra tas, ar Ispanijoje galima pasitikėti teismų sistema, mano atsakymas yra „ne“, – sakė buvęs Katalonijos prezidentas Arturas Masas. – Mano asmenine nuomone ir iš mano asmeninės patirties, nemanau, kad yra visos teisingo teismo garantijos.“

Buvusi Katalonijos Demokratų partijos deputatė Assumpcio Lailla (Asumpsijo Laila) sakė, jog atvyko į Madridą prisidėti prie maždaug 100 kitų politikų ir išrinktų pareigūnų, kad pademonstruotų paramą maišto bylos įtariamiesiems.

„Neteisinga, kai jų atžvilgiu vykdomas tyrimas už pagalbą demokratijai, – sakė ji. – Nesuprantu, kaip Europa gali nusigręžti nuo demokratijos.“

Šalininkai sveikino kai kuriuos parlamentarus, kurie ketvirtadienį yra apklausiami Aukščiausiajame Teisme, ir šaukė „Laisvė!“, „Mes nebijome“.

Kitoje gatvės pusėje pustuzinį protestuotojų su Ispanijos vėliavomis sustabdė policija. Jie šaukė katalonų politikams „Bailiai!“ ir ragino juos įkalinti.

Maištas ir antivyriausybinė veikla

Katalonijos prezidento C. Puigdemont'o, šiuo metu esančio Briuselyje, advokatas teigė, kad jis nesutinka stoti prieš teismą.

„Jis nevyks į Madridą, o aš pasiūliau apklausti jį čia, Belgijoje“, – trečiadienį Ispanijos televizijai TV3 sakė teisininkas Paulis Bekaertas (Polis Bekartas).

Pirmadienį Ispanijos vyriausiasis prokuroras pareiškė sieksiantis, kad minėtiems 14 separatistų būtų pareikšti kaltinimai maištu, antivyriausybine veikla ir netinkamu viešųjų lėšų naudojimu. 

54 metų C. Puigdemont'as teigė, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Antradienį jis sakė liksiantis Briuselyje, kol bus suteikta garantijų, kad bet koks teismo procesas bus nešališkas.

Atstatydintas lyderis savo pareiškime pridūrė, kad sutelktomis pastangomis stengiamasi suskaldyti jo vyriausybę.

Kai kurie jos nariai kalbės nacionalinei auditorijai, kad „pasmerktų Ispanijos teisėtvarkos užmojus persekioti politines idėjas“, o kiti „liks Briuselyje, kad pasmerktų šį politinį procesą tarptautinės bendrijos akivaizdoje“, rašė C. Puigdemont'as.

C. Puigdemont'as tebėra daugelio palaikomas Katalonijoje, kurios žmonės labai didžiuojasi savo savita kalba ir kultūra.

Barselonoje 60-metė pardavimų vadybininkė Maria Angels Selgas (Marija Anžels Selgas) sakė tebelaikanti C. Puigdemont'ą Katalonijos prezidentu.

„Jeigu jie jį pažemins – taip pat pažemins daugiau kaip 2 mln. katalonų, referendume balsavusių „Taip“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris.

Trečiadienį keli šimtai separatistų šalininkų palydėjo asmenis, turinčius stoti prieš teismą Madride, į pagrindinę Barselonos traukinių stotį. Demonstrantai skandavo „Laisvė!“ ir „Jūs nesate vieni“.

Žiniasklaidos karas

Tačiau katalonai vis dar labai nesutaria dėl nepriklausomybės, rodo apklausos.

Tarptautinė bendrija tvirtai parėmė M. Rajoy, o netikrumas dėl Katalonijos ateities paskatino daug kompanijų savo registruotas būstines iš šio regiono perkelti kitur.

Be to, esama ženklų, kad didėja nesutarimai ir separatistų stovykloje, kur daugelis yra nepatenkinti C. Puigdemont'u ir tuo, kaip jis tvarkosi su situacija.

Katalonijos parlamento deputatas Joanas Josepas Nuetas (Žoanas Žosepas Nuetas), kuris turi stoti prieš Aukščiausiąjį Teismą, trečiadienį sakė, jog C. Puigdemont'o nepasirodymas kelia pavojų, kad atvykusiems bus skirtas kardomasis areštas.

„(Katalonijos) prezidento ir vyriausybės laikysena pastarosiomis dienomis buvo tikrai absurdiška, sugebėjusi sukurti tik dar daugiau maišaties“, – radijui „Catalunya Radio“ sakė J. J. Nuetas.

Politologas iš Madrido Fernando Vallespinas (Fernandas Valjespinas) sakė manantis, kad C. Puigdemont'as, buvęs žurnalistas, „yra labiau suinteresuotas žiniasklaidos dėmesiu nei pabėgimu nuo teisingumo“.

„Tai žiniasklaidos karas. Tikslas buvo pabandyti pavaizduoti Ispanijos valstybę kaip valstybę engėją ir Puigdemont'ui reikia teikti peno šiam naratyvui“, – sakė jis.

M. Rajoy gruodžio 21 dieną paskelbė pirmalaikius Katalonijos parlamento rinkimus. C. Puigdemont'as sakė, kad „gerbs“ jų rezultatus ir paragino Madridą padaryti tą patį.