„Memorialo perkėlimas nepažeidžia nė vienos iš esamų tarptautinių sutarčių tarp Čekijos Respublikos ir Rusijos Federacijos“, – žurnalistams sakė Čekijos URM atstovė spaudai Zuzana Štichova.   

Ministerija taip pat nurodė, jog nėra gerai susipažinusi su nauju Rusijos įstatymu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už memorialinių statinių, įamžinančių kovose už tėvynę kritusiųjų sovietų karių atminimą, sunaikinimą ar apgadinimą.

Paminklas I. Konevui Prahoje iškilo 1980-aisiais. Šis generolas vadovavo Raudonosios armijos padaliniams, kurie 1945 metais išvadavo Prahą nuo nacių. Tačiau jis taip pat buvo atsakingas už operaciją „Viesulas“, per kurią buvo numalšintas 1956 metų antisovietinis sukilimas Vengrijoje.

2019 metų rugpjūčio 21-ąją – per 1968 metais surengto įsiveržimo į Čekoslovakiją metines – nenustatyti asmenys ant paminklo dažais užrašė: „Ne kruvinam maršalui – mes niekada nepamiršime.“

Po šio incidento vietos valdžia ėmė kalbėti apie galimybę perkelti paminklą, o rugsėjį buvo priimtas sprendimas jį demontuoti. Buvo nuspręsta toje vietoje įrengti memorialą Prahos išvaduotojams.

Paminklas I. Konevui buvo nukeltas balandžio 3 dieną. Dėl šio žingsnio pasipiktinimą išreiškė Rusijos valdžia, jam nepritarė ir prorusiškų pažiūrų Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.

Tą pačią dieną Rusijos ambasada Čekijoje pareiškė, kad Maskva nepaliks be atsako šio žingsnio.

„Paminklo maršalui I. Konevui nukėlimas sulauks atitinkamos Rusijos reakcijos“, – nurodė diplomatinė atstovybė.

Ji informavo, kad dėl paminklo demontavimo Čekijos užsienio reikalų ministerijai buvo pareikštas griežtas protestas.

Rusija tai vertina kaip nedraugišką žingsnį, tiesiogiai prieštaraujantį 1993 metais Rusijos ir Čekijos pasirašytam susitarimui dėl draugiškų santykių ir bendradarbiavimo, pažymėjo ambasada.   

Anot rusų diplomatų, Čekija pažeidė įsipareigojimus užtikrinti jos teritorijoje esančių istorijos ir kultūros paminklų apsaugą, taip pat išsaugoti rusų kariams skirtus paminklus ir juos prižiūrėti.

Balandžio 8 dieną buvo pranešta, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipėsi į Tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną su prašymu išnagrinėti klausimą dėl galimo užsienio valstybių valdžios atstovų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jų priimtus sprendimus nukelti memorialinius statinius, įamžinančius žuvusių Sovietų Sąjungos piliečių atminimą.  

Balandžio 7 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį traukti baudžiamojon atsakomybėn už  memorialinių statinių, įamžinančių kovose už tėvynę kritusiųjų sovietų karių atminimą, sunaikinimą ar apgadinimą.   

Netrukus po to Prahos rajono, kur stovėjo paminklas, seniūnas Ondrejus Kolaras (Ondržejus Kolaržas) paragino Čekijos užsienio reikalų ministeriją pareikšti protestą dėl Rusijos gynybos ministro S. Šoigu siūlymo vadovaujantis minėtu įstatymu patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už I. KOnevo paminklo demontavimą. 

Penktadienį Rusijos tyrimų komiteto oficiali atstovė Svetlana Petrenko naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad Tyrimų komiteto Vyriausioji valdyba iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos karinės šlovės simbolių viešo išniekinimo.