Cheminio ginklo nenori atsisakyti

Pasaulyje cheminį ginklą turi tikrai ne viena ar net ne kelios valstybės. Tarptautinė bendruomenė griežtai smerkia tokio ginklo naudojimą tiek kare, tiek prieš civilius. Deja, tragedijų išvengti nepavyko.

Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužaloti ar tam tikram laikui padaryti žmogų ar gyvūną neveiklų.

Cheminius ginklus, pagal jų poveikį, galima padalyti į penkias grupes: nervus paralyžiuojantys, kurie sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms, bendrojo poveikio, kurie trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams, sukeliantys pūliavimą, kurių poveikis pasižymi odos bėrimu, žaizdomis ir dideliais pūliniais, dusinantys, paveikiantys nosies ir gerklės gleivinę, plaučius, taip pat pažeidžiantys audinius, bei ašarinius – šie dirgina akis, sukelia ašarų tekėjimą, akių skausmą ar net laikiną apakimą.

Visų šių ginklų vartojimą griežtai draudžia ir smerkia tarptautinė bendruomenė. Cheminis ginklas buvo uždraustas 1925 m., pasirašius vadinamąjį Ženevos protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių karo metodų uždraudimo.

Pasirašyti protokolą paskatino Pirmasis pasaulinis karas, per kurį ginklas buvo plačiai naudojamas. Istorikai skaičiuoja, kad Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai 50 kartų panaudojo cheminį ginklą, anglai – 150, prancūzai – 20.

Visgi, draudimas neužkirto kelio naudoti cheminį ginklą. Pirmoji Ženevos susitarimą pažeidusi šalis buvo Italija – ji panaudojo tokį ginklą kare su Etiopija. Vėliau tokio ginklo griebėsi japonai prieš kinus.

1940 m. Vokietija turėjo net 14 tūkst. tonų cheminių kovinių priemonių. Tačiau nacistinės Vokietijos kariuomenė taip ir nepanaudojo šio ginklo prieš Tarybų Sąjungą.

1993 m. Paryžiuje 130 pasaulio valstybių pasirašė naują sutartį dėl cheminio ginklo draudimo. Ji įsigaliojo 1997 m. Iki šiol prie sutarties yra prisijungusios iš viso 188 šalys.

Tik aštuonios pasaulio šalys nėra Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos narės. Šešios jų nėra pasirašiusios sutarties dėl cheminio ginklo uždraudimo. Tai Angola, Egiptas, Šiaurės Korėja, Pietų Sudanas, Sirija ir Somalis. Dar dvi valstybės – Izraelis ir Mianmaras – konvenciją pasirašė, tačiau jos neratifikavo.