„Buvo naudojama per didelė jėga. Įvykdyta pažeidimų ir nusikaltimų, visų teisės nebuvo gerbiamos“, – pareiškė prezidentas, sakydamas kalbą šalies gyventojams.

Per mėnesį trunkančius neramumus Čilėje žuvo 22 žmonės, dar daugiau kaip 2 tūkst. buvo sužeisti.

Protestus išprovokavo visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ypač – mažais atlyginimais, didelėmis išlaidomis ugdymui ir sveikatos priežiūrai, taip pat didžiuliu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų šalyje, kur politiškai ir ekonomiškai dominuoja kelios senos, elitui priklausančios šeimos.

Neramumai, prasidėję spalio 18-ąją nuo protestų prieš planus pabranginti metropoliteno bilietus, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į kasdienius demonstrantų susirėmimus su policija.

Jungtinės Tautos pasiuntė į Čilę specialiąją misiją tirti policijos veiksmų prieš demonstrantus ir įtariamų žmogaus teisių pažeidimų. Savo komandą atsiuntė ir žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“. 

„Nebus jokio nebaudžiamumo – tiek už neįprastus smurtinius veiksmus, tiek už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir jų viršijimą. Darysime tai, kas geriausia aukoms“, – sakė S. Pinera.  

Tai yra rimčiausia krizė Čilėje nuo 1990 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad protestų judėjimą palaiko 75 proc. čiliečių.

„Čilė pasikeitė“

Per pastarąsias keturias savaites Čilė pasikeitė. Čiliečiai pasikeitė. Vyriausybė pasikeitė. Pasikeitėme mes visi.

S. Pinera gyrė praėjusią savaitę pasiektą susitarimą, pagal kurį Čilė parengs naują konstituciją, pakeisiančią dabartinę, likusią nuo Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) 1973–1990 metų diktatūros laikų.

Daugelis Čilėje tamsią, represinę šalies praeitį menančios konstitucijos pakeitimą laiko būdu, kuris padėtų užbaigti krizę. Tai svarbus protestuotojų, visą mėnesį beveik kasdien išeinančių į Santjago ir kitų miestų gatves, reikalavimas.

Dabartinė konstitucija, priimta A. Pinocheto karinės chuntos ir galiojanti nuo 1980 metų, buvo keista daugybę kartų. Tačiau ji nenumato valstybei pareigos užtikrinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą – to reikalauja milijonai į gatves protestuoti išėjusių čiliečių.

„Jei žmonės to nori, mes judėsime naujos konstitucijos – pirmos galiojant demokratijai – link“, – savo kalboje iš prezidentūros rūmų sakė S. Pinera.

Čilės įstatymų leidėjai po užsitęsusių derybų tarp valdančiosios koalicijos ir opozicinių partijų penktadienį sutarė, kad plebiscitas dėl naujos konstitucijos bus surengtas kitų metų balandį.

Referendume rinkėjų bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista ir jei taip – kaip turėtų būti parengtas naujas Pagrindinis įstatymas.

„Per pastarąsias keturias savaites Čilė pasikeitė. Čiliečiai pasikeitė. Vyriausybė pasikeitė. Pasikeitėme mes visi, – sekmadienį sakė S. Pinera. – Socialinis paktas, pagal kurį gyvenome, žlugo.“

Tačiau prezidentas patikino šalį, kad „šių keturių savaičių rezultatai dar neparašyti“, ir kad dar reikia apibrėžti kelis socialinius susitarimus, įskaitant pensijų sistemos reformavimą.

Konsultavimo firmos „Cadem“ sekmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad S. Pineros populiarumas pastarąją savaitę padidėjo iki 17 procentų. Per protestų piką prezidento populiarumas buvo 13 procentų.

Apklausa taip pat parodė, kad 67 proc. čiliečių pritaria konstitucijos keitimui.