Vienoje Čilės kasykloje į raketą panaši kapsulė trečiadienį paryčiais pradėjo vieną po kito kelti į paviršių 33 kalnakasius, kurie 69 dienas išbuvo įkalinti daugiau nei 600 metrų gylyje po žeme po griūties.
Iškelti kalnakasiai buvo glėbesčiuojami ir sveikinami, plūdo džiaugsmo ašaros.
Čilės šiaurinėje Atakamos dykumoje esančioje kasykloje per pirmąsias gelbėjimo operacijos valandas į paviršių iškelti jau septyni vyrai. Pasaulio dėmesio centre atsidūrusi kalnakasių grupė stebino savo ištverme ir vienybe, o pareigūnai kruopščiai ruošėsi vyrų iškėlimui.
Pirmasis paviršiuje tuojau po vidurnakčio pasirodė Florencio Avalosas, dėvėjęs šalmą ir akinius nuo saulės, kurie saugojo ilgai prietemoje išbuvusio vyro akis nuo ryškios šviesos. Jis plačiai šypsojosi ir glėbesčiavosi su verkiančiais septynmečiu sūnumi Baironu ir žmona. Vėliau jį tvirtai apkabino Čilės prezidentas Sebastianas Pinera.
Po maždaug valandos buvo iškeltas antrasis kalnakasys - Mario Sepulveda Espina, kurio džiaugsmingi šauksmai pasigirdo dar kapsulei neiškilus į paviršių. Apkabinęs savo žmoną Elvirą, iš džiaugsmo švytintis vyras apdalijo besijuokiančius gelbėtojus akmenimis iš savo požeminio kalėjimo.
Po to jis dar pašokinėjo, visiems demonstruodamas, kad išliko stiprus, gydytojai vyrą nuvedė į sveikatos patikrinimo punktą.
Trečias kalnakasys Juanas Illanesas pasirodė paviršiuje dar po valandos; vėliau buvo iškeltas vienintelis šioje grupėje buvęs Bolivijos pilietis Carlosas Mamani.
Penktasis iš šachtos ištrauktas 19-metis Jimmy Sanchezas.
C.Mamani pasitiko jo žmona Veronica, kuri jį glėbesčiuodama ir bučiuodama numušė baltą kalnakasio šalmą. Šalia stovintis Čilės prezidentas ir pirmoji šalies ponia laikė Bolivijos vėliavėles. C.Mamani taip pat išdidžiai pademonstravo Čilės vėliavos atvaizdą ant savo marškinėlių ir sušuko "Ačiū, Čile", o gelbėtojai jam plekšnojo per pečius.
Operacijos pradžia vyko sklandžiai pagal planą, o visus kalnakasius iš šachtos planuojama iškelti per maždaug 36 valandas.
Ištraukus paskutinį baigsis nacionalinė krizė, prasidėjusi rugpjūčio 5 dieną, kai įgriuvus apie 700 tūkst. tonų uolienų kasyklos dugne liko įkalinti 33 žmonės.
Kai kapsulė pirmąkart buvo iškelta iš siauro šulinio ir pasirodė F.Avalosas, susirinkę žmonės džiaugsmingai šaukė, plojo ir skandavo "Čilė! Čilė!"
F.Avalosas iškėlė į viršų nykščius, kai buvo vedamas į greitosios pagalbos automobilį ir sveikatos patikrinimo punktą po ilgiau nei du mėnesius vykusios dramos kasykloje. Dar niekas pasaulyje nėra taip ilgai išgyvenęs kasykloje po avarijos.
31 metų F.Avalosą, kuris yra antrasis pagal rangą šios kalnakasių grupės vadovas, nuspręsta iškelti pirmąjį, nes jo sveikatos būklė buvo geriausia. Jis taip pat pasirodė esantis itin kuklus, nes apsiėmė filmuoti savo nelaimės draugus vaizdo kamera, kurią jiems nuleido gelbėtojai, kad vaizdo įrašuose jo nesimatytų.
S.Pinera vėliau aiškino, jog iš pradžių nebuvo planuota, kad F.Avaloso artimieji lauks kartu su gelbėtojais prie šulinio angos, tačiau mažasis Baironas išsireikalavo leisti jiems dalyvauti.
"Pasakiau Florencio, kad man retai yra tekę matyti, kad sūnus taip mylėtų savo tėvą", - pridūrė prezidentas.
"Visa tai nesibaigs, kol bus iškelti visi 33, - sakė Čilės vadovas. - Tikimės, kad šių kalnakasių dvasia visada liks su mumis... Ši šalis pajėgi pasiekti didžių dalykų".
Kiek anksčiau kasyklų gelbėjimo ekspertas Manuelis Gonzalezas, dirbantis valstybinėje vario gavybos įmonėje "Codelco", šypsojosi ir persižegnojo, kai buvo be jokių sutrikimų nuleistas pas įstrigusius vyrus. Po jo buvo nuleistas Čilės karo laivyno specialiųjų pajėgų gydytojas Roberto Riosas, padedantis kalnakasiams pasiruošti gelbėjimo operacijai.
"Pažadėjome niekada nepasiduoti ir tesėjome žodį, - S.Pinera sakė laukdamas, kada galės pasveikinti kalnakasius, kurių ištvermė ir vienybė sužavėjo pasaulį.
Jau nuspręsta, kuris iš kalnakasių bus iškeltas paskutinis: juo taps pamainos viršininkas Luisas Urzua, kuriam vadovaujant vyrams pavyko išgyventi pirmąsias 17 dienų po avarijos be jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Kalnakasių gyvybę palaikė slėptuvėje sukauptos atsargos, kurių pagal apskaičiavimus turėjo pakakti tik dviem paroms. Gelbėtojai galiausiai juos rado, išgręžę siaurą gręžinį, kuriuo buvo nuleista daugiau maisto.
Kalnakasio Dario Segovios brolienė Janette Marin sakė, kad tvarka, pagal kurią bus iškeliami vyrai, visiškai nesvarbi.
"Tai nebus sėkmė, kol jie visi nebus iškelti", - sakė jis, atkartodama solidarumą su įstrigusiais kalnakasiais, kurį demonstravo jų amato broliai ir žmonės visoje Čilėje.
Gydytojai gali pakeisti gelbėjimo tvarką, atsižvelgdami į pirminio kalnakasių sveikatos patikrinimo rezultatus. Pirmieji keliami stipriausi, kurie galėtų susidoroti su bet kokiomis kliūtimis, jeigu jų iškiltų, ir papasakotų savo draugams, ko galima tikėtis. Vėliau bus gelbėjami silpniausi ir dešimt ligonių, kenčiančių nuo diabeto, skaudamų dantų, padidėjusio kraujospūdžio ir kvėpavimo takų bei odos infekcijų, išsivysčiusių dėl didelės drėgmės po žeme.
Paskutinieji į paviršių iškils fiziškai stiprūs ir stipriausio charakterio kalnakasiai.
Čilės pareigūnai ėmėsi priemonių, kad apsaugotų kalnakasių privatumą: šulinio anga buvo uždanga atitverta nuo daugiau nei tūkstančio susirinkusių žurnalistų.
Iškelti vyrai buvo vedami iš metalinių konteinerių pastatytu tuneliu į greitosios pagalbos automobilius, kurie vyrus nuvežė į sveikatos patikrinimo punktą, įrengtą už kelių šimtų metrų. Vėliau kalnakasiai bus sraigtasparniu išskraidinti į ligoninę.
Vieninteliai žiniasklaidos atstovai, kuriems leidžiama stebėti kalnakasių gelbėjimo operaciją - vyriausybės atsiųsti fotografai ir Čilės valstybinės televizijos komanda, kurios transliuojamas vaizdas vėlinamas apie puse minutės, siekiant, kad nebūtų parodyta jokių netikėtumų. Fotografai ir televizijos operatoriai įkurdinti ant pakylos, įrengtos už daugiau nei 90 metrų nuo šulinio.
Gelbėjimo operacijos koordinatorius Andre Sougarettas (Andrė Sugaretas) sakė naujienų agentūrai AP, kad blogiausia, kas gali nutikti - jeigu nukristų akmuo, galintis užblokuoti kapsulę šulinyje.
Gelbėtojai taip pat nerimauja dėl galimų panikos priepuolių. Kalnakasiams nebuvo duota raminamųjų vaistų, kad jie galėtų blaiviai veikti, jeigu įvyktų koks nors incidentas. Jeigu kurį nors kalnakasį prireiktų greičiau ištraukti, kapsulės kėlimo greitis gali būti padidintas iki trijų metrų per sekundę, nurodė sveikatos ministras Jaime Manalichas.
Ši gelbėjimo operacija rizikinga, nes dar niekada nebuvo mėginama ištraukti žmonių iš tokio gylio, aiškino buvęs JAV Kasyklų saugumo ir sveikatos apsaugos administracijai direktorius Davittas McAteeris (Davitas Makatiris). Kalnakasį gali ištikti klaustrofobijos priepuolis, todėl jis gali pažeisti kapsulę. Kapsulė taip pat gali įstrigti šulinyje iš viršaus nukritus akmeniui arba persimetus lynui. Galimas ir kėlimo gervės perkaitimas, pridūrė ekspertas.
"Galite gerai dirbti arba jums gali sektis. Jie gerai dirbo ir buvo lydimi sėkmės, - D.McAteeris aiškino AP. - Pastuksenkit į medį, kad ši sėkmė išliktų tolesnes 33 valandas".
Čilės kalnakasybos ministras Laurence'as Goldborne'as (Lorensas Goldbornas), dėl vadovavimo šiai krizei tapęs šalies garsenybe, sakė, kad pareigūnai jau viską apgalvojo.
"Nėra jokio reikalo spėlioti, kad gali nutikti ne taip. Mes atlikome savo darbą, - pabrėžė jis. - Atlikome šimtus įvairiausių pasiruošimų."
Kalbėdamas apie kalnakasius, J.Manalichas sakė: "Paradoksas, tačiau jie iš tiesų labiau atsipalaidavę negu mes."
Gelbėtojai pirmadienį sutvirtino 622 metrų gylio šulinio viršutinę dalį, o keturių metrų aukščio kapsulė buvo sėkmingai išbandyta. Didžiausia iš trijų Čilės karo laivyno inžinierių sukonstruotų kapsulių pavadinta mitinio paukščio Fenikso, kuris esą atgimsta iš savo pelenų, vardu. Ji nudažyta Čilės vėliavos spalvomis - balta, mėlyna ir raudona.
Kalnakasiai bus atidžiai stebimi visą laiką, kai jie bus diržais pririšti kapsulės viduje.
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) jiems atsiuntė specialaus kaloringo skysto maisto, kad kalnakasių nesupykintų, kai kapsulė 10-12 kartų apsisuks aplink savo ašį, kildama vingiuotu 63,5 centimetro skersmens šuliniu.
Kapsulėje įtaisyta vaizdo kamera bus stebima, ar gelbėjamo vyro neapėmė panika. Lopšyje įtaisyta deguonies kaukė ir pasikalbėjimo įrenginys.
Keliamų vyrų širdies ritmas, odos temperatūra ir kvėpavimo dažnis nuolat matuojami prie pilvo pritaisytais matuokliais. Kad kraujotaka nesutriktų dėl greito kilimo, jie išgėrė aspirino ir dėvi aptemptas kojines.
Kalnakasiai taip pat apsirengia megztiniais, nes po žeme laikosi apie 32 laipsnių temperatūra, o paviršiuje naktį temperatūra nukrenta beveik iki nulio laipsnių Celsijaus.
Šulinio viršuje inžinieriai įtvirtino plieninį vamzdį. Šio gręžinio viršutinė dalis nukrypusi nuo vertikalės 11 laipsnių, o giliau eina statmenai žemyn. Gręžiant teko keisti šulinio kryptį, aplenkiant kiečiausias uolienas, užgriuvusias vietas ir tuštumas kasykloje, kuri eksploatuojama nuo 1885 metų.
Po pirminio sveikatos patikrinimo ir susitikimo su kalnakasių pasirinktais artimaisiais vyrai bus išskraidinti į ligoninę Kopjapo mieste. Jos du aukštai buvo paruošti priimti šią grupę ir patikrinti kalnakasių sveikatą bei psichiką. Vyrai bus kurį laiką laikomi ir stebimi specialiai užtemdytame skyriuje.
Šeimų nariai buvo paraginti laukti ir ruoštis pasitikti vyrus namuose, kai jie po dviejų parų bus išleisti iš ligoninės. J.Manalichas sakė, kad jų nebus galima filmuoti arba imti interviu, kol kalnakasiai nebus paleisti, nebent jie patys to pageidautų.
Rugpjūčio 22 dienos, kai buvo prisigręžta iki po žeme įkalintų kalnakasių slėptuvės, jie apstulbino pasaulį, pasiuntę į paviršių raudonu rašalu parašytą raštelį, kuriame sakoma, kad visi liko gyvi. Šios dramos dalyvių šeimos sulaukė milžiniško dėmesio, apie kurį anksčiau nebūtų galėjusios nė pagalvoti.
Kalnakasiai buvo įpareigoti smulkiai nupasakoti savo fizinę ir psichinę būklę gydytojams ir psichologams. Pasitaikė ir kurioziškų atvejų, kai į gelbėtojus vienu metu kreipėsi kalnakasių žmonos ir jų meilužės.
Naujausi komentarai