D. Trumpas atsisakė planų surengti antrąjį susitikimą su Rusijos prezidentu, antradienį pareikšdamas, kad nenori gaišti savo laiko, nors dar praėjusį ketvirtadienį buvo paskelbęs, jog nori susitikti su V. Putinu Budapešte ir aptarti karą Ukrainoje.

„Nenoriu, kad susitikimas būtų beprasmis. Nenoriu gaišti laiko“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete.

Nenoriu gaišti laiko.

Prezidentas taip kalbėjo po pirmadienį įvykusio JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir jo kolegos iš Rusijos Sergejaus Lavoro pokalbio viršūnių susitikimui aptarti, kuris, panašu, nedavė jokių rezultatų. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Baltieji rūmai mano, kad  Rusija ir Ukraina nėra pasirengusios rimtoms taikos deryboms, todėl D. Trumpo ir V. Putino susitikimas artimiausiu metu neplanuojamas.

Pasak S. Collinsono, JAV prezidento nusivylimas tebuvo paskutinė serija itin painioje savaitėje, per kurią jis atrodė pasiryžęs siųsti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, buvo perkalbėtas V. Putino, o tada, pasak spaudos pranešimų, uždaro pokalbio metu Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Kol kas Trumpo pastangos (dėl taikos – ELTA) Ukrainoje pasiekė tik viena – paneigė jo paties abejotinus teiginius, kad Putinas nori taikos“, – rašo CNN apžvalgininkas.

„JAV prezidentas vylėsi, kad Rusija pademonstruos tikrus politikos pokyčius, kurie pateisintų jo asmeninės diplomatijos su Putinu atnaujinimą. Tačiau Kremliaus lyderis tiesiog išnaudojo savo klasikinę taktiką – paskambino Trumpui dieną prieš šiam priimant Zelenskį Baltuosiuose rūmuose, taip parodydamas lankstumą, kuriuo siekė sušvelninti naują JAV spaudimą ir prezidento pyktį bei nusivylimą“, – priduria S. Collinsonas.

Pasak jo, šią „melodramos“ seriją jau ne kartą matėme.

„Ši melodrama pakartojo gerai pažįstamą ciklą. Putinas sureagavo, kai atrodė panašu, kad Trumpas gali priversti Rusiją sumokėti už šios nusižengimus. Tada JAV prezidentas, pasikalbėjęs su Putinu, ėmė spausti Ukrainą atsisakyti teritorijos. Tada procesas vėl užstrigo, o Trumpas liko nusivylęs“, – pažymi CNN apžvalgininkas.

Kremlius, pasak jo, iš esmės nepakeitė pozicijos, su kuria Kyjivas niekada nesutiks: ji nori, kad Ukraina atiduotų teritoriją dviejuose rytiniuose regionuose, Luhanske ir Donecke, kurios Rusijai per trejus karo metus nepavyko visiškai užimti. Ukraina, S. Collinsono teigimu, su tuo nesutiks todėl, kad tokia baigtis padarytų ją pavojingai pažeidžiamą rusų puolimui iš šių svarbių teritorijų ateityje.

„Po savaitės karštų diskusijų ir pozicijų keitimų, beveik niekas nepasikeitė“, – rašo jis.

Tad JAV prezidento metodai pasiekti taiką Ukrainoje daugiau grįsti JAV prezidento viltimis, o ne realybe, reziumuoja CNN apžvalgininkas.