JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus muitų karą, ypač prieš importą iš Kinijos, Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į didelių muitų kovą.

JAV muitai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc., o Pekinas padidino muitus JAV prekėms iki 125 procentų.

JAV taip pat paskelbė, kad 90 dienų sustabdo labai didelių muitų taikymą kitiems prekybos partneriams, todėl balandžio 2-osios – „Išsivadavimo dienos“ – muitai kol kas siekia 10 proc. visuotinį tarifą.

Padėtis tebėra nepastovi: nors negalima atmesti deeskalacinio susitarimo, kyla didelė rizika, kad tiesioginė abiejų šalių prekyba smarkiai sumažės.

D. Trumpo tikėjimas muitais

Šiuo metu besivystanti prekybos santykių griūtis yra daugelį metų besitęsusio Kinijos ir JAV priešiškumo įvairiose plotmėse kulminacija, aiškina „Coface“.

Nors ir ankstesnės administracijos, įskaitant Baracko Obamos baudė Kinijos prekybos praktiką per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), pavyzdžiui, įvedant antidempingo muitus padangoms ir plienui, D. Trumpo administracija smarkiai pakeitė kursą, įvesdama vienašališkus nuo 10 proc. iki 25 proc. muitus.

Kinija atsakė savais muitais, ginčas išsiplėtė į eksporto kontrolę ir investicijų ribojimą, o Joe Bideno administracija didžiąją dalį muitų išlaikė, tęsdama ekonominę įtampą.

Iki šiol konfliktas buvo plėtojamas nuosekliai. Drąsėjant D. Trumpui, apsuptam padėjėjų, eskalacija vystosi eksponentiškai.

Muitai, daugiau nei bet kas kitas, anot „Coface“, yra D. Trumpo viso gyvenimo politinio projekto esmė. Pirmąją kadenciją jo kabinete svarbesnę vietą užėmė isteblišmento veikėjai, kurie švelnino jo karingumą prekybos srityje. Priešingai, dabartinį ministrų kabinetą daugiausia sudaro prezidentui lojalūs žmonės.

Geriausias ir blogiausias scenarijai

„Coface“ išskiria po du scenarijus Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai – bazinį ir rizikos.

Pagrindinis numatomas scenarijus JAV – recesija dėl bendro neapibrėžtumo ir muitų svorio.

Nepaisant pažangos atsiejimo srityje, prekyba tarp JAV ir Kinijos tebėra pagrindinė pasaulio ekonomikos arterija. Dėl muitų sumažėjus importui, smarkiai padidėtų gaminamų prekių kainos arba kai kurios importuojamos prekės taptų visiškai nepelningos ir išnyktų iš JAV rinkos.

Galiausiai, nutraukus prekybą tarpinėmis prekėmis, gali atsirasti didelių tiekimo grandinės sutrikimų. Deeskalacijos priemonės sumažintų šio sukrėtimo mastą, tačiau šiuo metu sunku pasakyti, kokio masto tokių priemonių galima tikėtis, teigia „Coface“.

Dėl besitęsiančios ir vis stiprėjančios netikrumo nuotaikos kapitalo išlaidos plačiai stabdys ekonomikos augimą, o nedarbas artės prie 5–6 procentų. Vartojimas turėtų labai sulėtėti, infliacija, kuri nuolat artėjo prie prognozuoto rodiklio (kovą – 2,4 proc.), iki metų pabaigos pasiektų 4 proc., o įmonių nemokumo atvejų turėtų padaugėti.

Rizikos scenarijus JAV būtų toks, kad praradus pasitikėjimą Jungtinių Valstijų lyderyste, galėtų prasidėti ilgalaikis kapitalo nutekėjimas ir mokėjimų balanso krizė. „Coface“ pabrėžia, kad šis scenarijus šiuo metu neatrodo pats tikėtiniausias.

Numatomas pagrindinis scenarijus Kinijai – muitų šoko poveikio sušvelninimas vidaus paskatomis.

Kinijos eksportui taikomi JAV muitai, kurie daugeliu atvejų viršija 100 proc., gali pasiekti nepriimtiną lygį, todėl daugeliui Kinijos eksportuotojų JAV rinka taps finansiškai neperspektyvi. Kinijos gamintojai, kurių vidutinė marža yra apie 5 proc., vargu ar bus pajėgūs absorbuoti tokius didelius muitų padidėjimus, o JAV vartotojai gali rinktis alternatyvius produktus, jei didžioji dalis išlaidų bus perkelta į kainas.

Tačiau, kitaip nei mažesnės atviros ekonomikos šalyse, didelė Kinijos vidaus rinka yra apsauga nuo eksporto paklausos sukrėtimų.

Pardavimai vidaus rinkoje vis dar sudaro 81 proc. pramonės įmonių pajamų, o tiesioginis eksportas į JAV – tik 2,7 procento. Tai pabrėžia vidaus skatinamųjų priemonių svarbą – dar vieną Kinijos atsako į JAV veiksmus ramstį, neapsiribojant atsakomaisiais veiksmais dėl muitų.

Kalbėdama apie pesimistiškesnius scenarijus Kinijai, „Coface“ teigia, kad užsitęsęs užsienio neapibrėžtumas gali toliau slopinti verslo ir vartotojų nuotaikas. Jos ir taip yra pažeidžiamos dėl nuolatinio vidaus defliacinio spaudimo ir būsto rinkos nuosmukio.

Tai gali susilpninti skatinamųjų priemonių poveikį, nes namų ūkiai kaip atsargumo rezervus gali imtis taupyti išmokas arba pervedimus, jei tokių yra, o įmonės ir toliau nesiryžtų skolintis – net ir mažesnėmis sąnaudomis.

Tuo tarpu, siekdami išsaugoti politinę erdvę užsitęsusio išorės neapibrėžtumo sąlygomis, tikėtina, kad politikos formuotojai artimiausiu metu skatins ekonomiką biudžeto ribose, o ne pradės taikyti naujas skatinamąsias priemones.

Be to, tolesnis eskalavimas gali apimti ir kitus prekybos partnerius. Partneriai gali būti spaudžiami arba apsaugoti vidaus pramonę, jei būtų nukreipta prekyba, arba prisitaikyti prie JAV politikos mainais į muitų mažinimą. Pastarasis veiksmas neišvengiamai apribos kai kuriuos prekių nukreipimo veiksmus (tai yra per Pietryčių Azijos valstybių asociaciją ASEAN), kuriais siekiama apeiti muitus.

Siekdamas tam pasipriešinti, Pekinas siekia atkurti santykius su į eksportą orientuotomis ekonomikomis, labiau linkusiomis palaikyti daugiašališkumą, pavyzdžiui, Japonija, Pietų Korėja, Pietryčių Azija ir Europa.

„Coface“ prognozuoja, kad 2025-aisiais Jungtinėse Valstijose BVP augs 0,5 proc., o Kinijoje – 4,3 procento.