Nemaža dalis rusų vis dar užsiima sodininkyste ir daržininkyste ir daugeliui jų, o ypač pensininkams, toks žemės ūkis yra labai svarbi paspirtis. Deja, dabar tokie daržininkai susidūrė su sėklų problemomis.

„Radau seną pakuotę – paprastos, pigios sėklos 1918 metų. Sėklų kiekis – daug, tikrai daug. Dabar pirkau „Rusų sodų“ tokių pačių sėklų. Jei atidarau pakuotę, ten sėklų praktiškai...“, – kalbėjo daržininkė Olga Fedotova.

Dauguma Europos ir Amerikos sėklų augintojų iš Rusijos rinkos pasitraukė ir rusams tenka ieškoti alternatyvų Azijoje, bet rezultatai nedžiugina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sėklų kokybė labai suprastėjo. Jos nedygsta, labai daug sulaužytų ir atitinkamai labai maži kiekiai. Vos atsiperka sėklų kaina“, – šnekėjo O. Fedotova.

V. Putino režimas liepė skubiai sukurti sėklų pramonę pačioje Rusijoje, o iš užsienio kompanijų reikalauja, kad jos lokalizuotų savo pirminę gamybą Rusijoje įkurtoje bendroje įmonėje, turėdamos ne didesnę kaip 49 proc. jos akcijų dalį.

Bet dauguma rusų įmonių toliau pakuoja importines sėklas.

Sėklų kokybė labai suprastėjo. Jos nedygsta, labai daug sulaužytų ir atitinkamai labai maži kiekiai. Vos atsiperka sėklų kaina.

„Kaip taisyklė: įmonės, kurios pakuoja sėklas, įprastai jas atsiveža iš Olandijos. Kainos, natūralu, išaugo dėl transporto išlaidų, nes sankcijos“, – nurodė sodo prekių pardavėja Natalija.

Realybėje tai reiškia, kad sėklos, kaip ir dauguma Rusijai reikalingo importo, įvežamos per trečias šalis stengiantis apeiti Vakarų sankcijas, bet visa tai kainuoja, ir nemažai.

„Kainos viso asortimento išaugo maždaug 40 proc. per dvejus metus. Tai neatsitiko iškart, kilo palaipsniui“, – teigė sodo prekių pardavėja.

Kremliaus režimas kompensuoja tokius nuostolius skirdamas tam vis didesnę iš naftos ir dujų eksporto uždirbamų pinigų dalį – eiliniai rusų sodininkai, deja, tuos pinigus turės paimti iš savo pensijų.