Kreiviems agurkams, gumbuotoms morkoms ir kitoms nestandartinės išvaizdos daržovėms bei vaisiams, kuriuos žiniasklaida piktdžiugiškai pateikdavo kaip ES smulkmeniško reguliavimo pavyzdį, nuo trečiadienio leista grįžti į Bendrijos prekybos centrų lentynas.

ES žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel antradienį pripažino, kad vaisių ir daržovių formos standartai jau seniai buvo tapę Briuselio peršamos nebūtinos biurokratijos pavyzdžiu.

"Liepos 1 d. paženklins kreivų agurkų ir gumbuotų morkų grįžimą į mūsų lentynas, – sakė ji. – Mums nereikia reguliuoti tokių dalykų ES lygiu. Kur kas geriau tai palikti rinkos veikėjų nuožiūrai."

Ši permaina taip pat reiškia, kad vartotojai dabar galės rinktis įvairiausio asortimento produktus.

"Nėra prasmės išmesti visai gerus produktus vien dėl to, kad jie "netinkamo" dydžio ar formos", – pridūrė komisarė.

20 metų galioję ES prekybos standartai lėmė, kad į prekybos centrų lentynas patekdavo tik nustatytos išvaizdos žemės ūkio produktai.

Šiam sprendimui 27 ES šalys pritarė, nors ir ne vienbalsiai, praeitų metų lapkritį, Bendrijoje gilėjant ekonomikos krizei. Tai atveria kelią į pirkėjų krepšius dvišakoms morkoms, svogūnams, kurių lukštas dengia mažiau nei du trečdalius paviršiaus, taip pat kreiviems agurkams.

Didieji prekybos tinklai, tokie kaip britų "Sainsbury's", tokias taisykles vadino "trenktomis". Kita vertus, didžiosios žemės ūkio šalys, tokios kaip Prancūzija, aiškino, jog atsisakius privalomų standartų mažės produktų kainos, o tai pakenks ūkininkams.

Priėmus šį sprendimą, vienu mostu atmesta beveik 100 puslapių ES teisės aktų.

Lisabonos sutartis įstrigo

Vokietijos konstitucinis teismas pripažino, kad ES reformų sutartis neprieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau sustabdė dokumento ratifikavimą, kol bus padaryti reikiami įstatymų pakeitimai.

Abeji Vokietijos parlamento rūmai jau ratifikavo 2007 m. ES valstybių narių pasirašytą Lisabonos sutartį, tačiau prezidentas Horstas Köhleris dar nepasirašė šio dokumento, laukdamas Konstitucinio teismo nutarties. Prezidento parašas būtinas siekiant baigti dokumento ratifikavimo procesą.

Lisabonos sutartis buvo parengta vietoj ES konstitucijos, kurią 2005-aisiais referendumuose atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai. Airija pernai referendume atmetė Lisabonos sutartį, tačiau spalio pradžioje ketina surengti dar vieną balsavimą. Čekijos ir Lenkijos euroskeptiškų pažiūrų prezidentai atsisakė pasirašyti Lisabonos sutartį, kol nežinomi antro Airijos referendumo rezultatai.