Tai ji pasakė interviu vengrų leidiniui „Partizan“, kurį cituoja „Daily Mail“.

Ji kaltino Lenkiją ir Baltijos šalis dėl diplomatinių santykių tarp Rusijos ir ES nutraukimo. O tai, anot jos, lėmė invaziją vos po kelių mėnesių. 

A. Merkel teigė, kad Lenkijos atsisakymas remti Minsko susitarimus – du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES – padrąsino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą 2022 m.

Buvusi Vokietijos kanclerė tikino, kad pirmasis Minsko susitarimas atnešė ramybę 2015–2021 m. ir suteikė Ukrainai laiko surinkti jėgas ir tapti kita šalimi.

A. Merkel teigė, kad tik 2021 metais ji pajuto, jog V. Putinas nebevertina Minsko susitarimo rimtai.

„Štai kodėl norėjau naujo formato, pagal kurį galėtume tiesiogiai kalbėtis su Putinu kaip Europos Sąjunga“, – „Partizan“ sakė ji.

„Kai kurie žmonės tam nepritarė. Tai pirmiausia buvo Baltijos šalys, bet Lenkija taip pat buvo prieš“, – pridūrė A. Merkel.

Anot jos, šios keturios tautos bijojo, kad neturės vieningos politikos Rusijos atžvilgiu.

„Bet kokiu atveju, tai neįvyko. Tada aš palikau postą, o tada prasidėjo Putino agresija“, – tikino ji.

A. Merkel Vokietijos kanclerės pareigas ėjo nuo 2005 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio.