Angela Merkel lieka poste dar vienai kadencijai. Per Vokietijos parlamento rinkimus dešinieji laimėjo aiškia dauguma.

Laukia daug darbo

Ką tik pasiekusi rinkimų pergalę Vokietijos kanclerė neturi daug laiko švęsti. A.Merkel turi pradėti spręsti daugybę klausimų, pirmiausia – susilpnėjusios ekonomikos ir nepopuliarios Afganistano misijos.

"Manau, mes tikrai nusipelnėme šįvakar švęsti", – vėlai sekmadienį džiūgaujantiems šalininkams Berlyne švytėdama sakė A.Merkel. Pirmoji moteris Vokietijos kanclerio poste vis dėlto labiau buvo rimtai nusiteikusi. "Noriu visiems šioje šalyje pasakyti, jog noriu būti visų vokiečių kanclerė, kad mūsų šalies reikalai gerėtų... Mūsų laukia daug darbo", – sakė iš Rytų Vokietijos kilusi A.Merkel.

Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, dėl pasaulinės recesijos nukentėjo labiau nei dauguma kitų: sumažėjo paklausa jos eksportui ir prasidėjo didžiausia jos recesija po Antrojo pasaulinio karo.

Nedarbas, kurį sumažinti A.Merkel laiko savo svarbiausiu prioritetu, šiuo metu yra 8,3 proc., bet artimiausiais mėnesiais, kaip prognozuojama, dar didės. O kova su nuosmukiu paliko didžiulę skylę Vokietijos valstybės biudžete.

Pergalė ar pralaimėjimas

Šį kartą žurnalo "Forbes" įtakingiausia pasaulio moterimi tituluojama A.Merkel dirbs kitokioje koalicijoje nei iki šiol. Dešiniųjų pergalė, jos įsitikinimu, padės jai įgyvendinti reformas, būtinas ekonomikai išjudinti.

Pastaruosius ketverius metus jos konservatorių blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – dirbo tikrai be jokios meilės sudarytoje didžiojoje koalicijoje su centro kairiųjų socialdemokratais (SPD). Tačiau dabar A.Merkel valdys su verslui palankia Laisvųjų demokratų partija (FDP). A.Merkel blokas ir FDP turi 332 iš 622 vietų parlamente.

"Mūsų pagrindinis tikslas, tai yra pakeista vyriausybė, pasiektas, o kaip tik tai man šįvakar išties svarbu", – sekmadienį visuomeninei televizijai sakė 55 metų A.Merkel.

Nors itin populiari kanclerė mėgaujasi pergale, dienraštis "Tagesspiegel" rašė, kad 33,8 proc. balsų – prasčiausias dešiniųjų rezultatas nuo 1949 m. – reiškia kanclerės nesėkmę. Rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – 70,8 proc. Prieš ketverius metus jis buvo 77,7 proc.

Postų dalybos

Jau pradėta galvoti ir apie postų dalybas. FDP lyderis Guido Westerwelle'as, kurio partijos stiprus pasirodymas (už juos balsavo 14,6 proc. rinkėjų) užtikrino kanclerei daugumą, pretenduoja tapti pirmu savo homoseksualumo neslepiančiu šalies užsienio reikalų ministru. Kitų pretendentų pavardės kol kas neminimos.

Žinoma tik, kad į šį postą nepretenduos socialdemokratai. SPD, kuri gavo tik 23 proc. balsų – mažiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo – ir po 11 metų darbo vyriausybėje, kur ketverius dirbo su A.Merkel, o septynerius – buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio koalicijoje su žaliaisiais, sėdės opozicijai skirtose vietose.

O štai FDP prabilo apie ambicingus planus. 11 metų stebėję įvykius iš šalies laisvieji demokratai grįžta į vyriausybę ir tikisi priversti CDU mažinti mokesčius ir atšaukti G.Schröderio sprendimą iki 2020 m. atsisakyti branduolinės energijos.

Pasikeitimų nesitikima

Tačiau net ir tariant, kad naujieji partneriai sutars visais klausimais, A.Merkel centro dešiniųjų ministrų kabinetas turės daug darbo, net ir be ekonominių Vokietijos bėdų.

"Bank of America Merrill Lynch" Europos ekonomikos skyriaus vadovas Holgeris Schmiedingas sakė, kad tai, jog atsirado naujas ministrų kabinetas, nėra revoliucija. "Dramatiškų pokyčių nebus, bet per artimiausius ketverius metus bus tam tikrų mokesčių reformų ir veikiausiai pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje", – sakė jis žurnalistams.

Laikraštis "Financial Times Deutschland" su tuo sutinka: "Visi, kurie tikėjosi ar baiminosi, kad kanclerė su savo naująja vyriausybe radikaliai pakeis kursą, klysta."

Vokietijos sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemoms žūtbūt reikia reformų, o jos gyventojai sparčiai sensta. Be to, A.Merkel laukia sunki užduotis pasiekti šalies užsibrėžtus tikslus sumažinti taršą.

Dar viena bėda – nelygybė. Praėjus 20 metų po to, kai griuvo Berlyno siena, skurdo ir nedarbo lygis buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, kur A.Merkel užaugo, tebėra daug didesnis nei Vakarų.

O užsienio politikos srityje itin nepopuliarios Vokietijos misijos Afganistane klausimas artimiausiais metais gali tapti dideliu galvos skausmu kanclerei, jei sukilėliai Afganistano rytuose, kur tarnauja 4,2 tūkst. vokiečių karių, ir toliau aktyviai rengs išpuolius.

Rinkimų į Bundestagą rezultatai

Naujoji A.Merkel koalicija turės 332 vietas.

Visos kitos partijos drauge gavo 290 vietų.

33,8 proc. balsų gavo A.Merkel konservatorių Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos sesuo Bavarijos partija Krikščionių socialinė sąjunga (CSU).

14,6 proc. balsų gavo jų naujoji koalicijos partnerė Laisvųjų demokratų partija (FDP).

23 proc. rinkėjų balsavo už centro kairiuosius (SPD), kurie buvo A.Merkel partneriai kadenciją baigiančioje didžiojoje koalicijoje.

Žalieji surinko 10,7 proc. balsų.