Nebūdama NATO nare Suomija didins savo kovines pajėgas nuo dabartinio 230 tūkstančių karių lygmens iki 280 tūkstančių; tuo siekiama „pagerinti gebėjimą ginti visą šalies teritoriją“, turinčią 1340 km ilgio sieną su Rusija, nurodoma vyriausybės gynybos ataskaitoje.

„Rusija siekia sustiprinti savo didžiosios valstybės statusą, be to yra paskelbusi tikslą saugumo režimą grįsti įtakos sferos principu“, – sakoma ataskaitoje, kurioje dar pažymima, kad padėtis Baltijos jūros regione ties Suomija yra pablogėjusi.

Kovinių pajėgų didinimui prireiktų mažiausiai 55 mln. eurų papildomai prie metinių Suomijos karinių išlaidų, sudarančių 2,4 mlrd. eurų, tačiau, anot vyriausybės, išlaidos ryškiau padidėtų nuo 2020 metų.

Ši šiaurinė šalis per ateinančius dešimt metų d planuoja atnaujinti savo senėjantį karo laivyną bei naikintuvus „Hornet“.

Suomijos finansų ministras Petteri Orpo (Peteris Orpas) sako, kad investicijos 2020 metais padidins Suomijos išlaidas gynybai 0,3-0,4 procentinio punkto iki 1,5-1,6 procentinio punkto nuo BVP.

„Tai būtų geras, arba labai geras europinis lygis“, – pridūrė jis.

2016-ųjų spalį Suomija ir JAV pasirašė dvišalę bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį, o anksčiau birželį buvo pasirašyta panaši Švedijos ir JAV sutartis.

Rusijai aneksavus Krymą ir sukėlus konfliktą Ukrainos rytuose, Suomija sustiprino savo karinį bendradarbiavimą ir su savo vakarine kaimyne Švedija.