Kinijos užmojai stebina net daug ko mačiusiuosius. Pekinas užsimojo Pietų Kinijos jūroje supilti, pavadinkime, nepaskandinamą lėktuvnešį – dirbtinių salų grandinę, kur, kaip teigia JAV žvalgyba, jau atsirado ir karinių įtvirtinimų.

Gudri strategija

Vašingtonas ne kartą įspėjo kinus, kad šie nepažeistų mažųjų regiono šalių interesų, tačiau Kinija atrėžė, kad jei kam nors, net Jungtinėms Valstijoms, kas nors nepatinka, jiems dėl to galvos neskauda.

Tad, Pietų Kinijos jūroje, esančioje tarp Kinijos, Filipinų, Vietnamo ir Taivano, verda statybos. Kinų darbininkai čia diena iš dienos pila dirbtines salas, kur dygsta įvairi infrastruktūra – nuo jūrų uostų iki oro.

Žinoma, nepastebėti šių statybų – neįmanoma. Jos matyti net iš kosmoso.

JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris neseniai Singapūre vykusio Ramiojo vandenyno šalių forumo dalyvius įspėjo, kad Kinijos pozicija – pernelyg agresyvi ir Amerikai ji nepatinka. Pasak Pentagono šefo, kinai rizikuoja pažeisti kitų į minėtas teritorijas pretenduojančių šalių interesus, todėl turėtų sustabdyti vienašališką projektą jūroje arba derinti savo poziciją su minėtomis šalimis.

Kinija atrėžė, kad Vašingtonas neturėtų kištis į šalies vidaus reikalus. Ir paragino šį klausimą kelti kalbantis ne su ja, o su Jungtinėmis Valstijomis, būtent kurios nuolatos priekaištauja Pekinui dėl statybų.
Šis diplomatinis amerikiečių ir kinų pareigūnų apsižodžiavimas – ne pirmas, kalbant apie Pietų Kinijos jūroje vykstančias ambicingas statybas.

Vašingtonas laiko projektą Kinijos karinių raumenų stiprinimu ir bandymu vienašališkai įtvirtinti savo įtaką regione, Pekinas – savo nacionalinių interesų apsauga, todėl projekto neketina atsisakyti.

Salose – raketos

Pasak Vakarų žiniasklaidos, kuri rėmėsi JAV žvalgybos duomenimis, vienoje iš dirbtinų salų kinai jau įtaisė mobilius artilerijos kompleksus. Ši sala – visai šalia Vietnamui priklausančių koralinių rifų.

Saugumo ekspertai, regis, pagrįstai nuogąstauja, kad koks nors, net smulkus incidentas nesukeltų konflikto tarp dviejų kaimyninių komunistinių valstybių.

Vietnamo ir Kinijos santykiai pastaruoju metu įtempti. Pernai Kinijoje pasipiktinimą sukėlė Vietname kilę protestai prieš Kinijos verslo interesus, kurių metu deginti kinų pramonininkams priklausantys fabrikai, o šimtams kinų darbininkų teko išvykti iš šalies, baiminantis išpuolių.

Kitoje Kinijos supiltoje saloje išdygo oro uostas. Amerikiečiai žvalgai spėja, kad jis pastatytas karo tikslams.

Nieko nuostabaus, kad JAV Ramiojo vandenyno laivyno vadas, admirolas Harry Harrisas pavadino Kinijos statomą dirbtinų salų grandinę didžiąja smėlio siena, palygindamas ją su Didžiąja kinų siena, kadaise saugojusią šią valstybę nuo mongolų išpuolių šiaurinėje šalies dalyje.

Kinijos kariuomenės vado pavaduotojas admirolas Sun Jinguao tos pačios konferencijos Singapūre metu atkirto amerikiečiams, kad nieko grėsmingo Pekinas Pietų Kinijos jūroje nedaro ir nereikia pūsti muilo burbulo.

"Nemanau, kad turėtume XXI a. samprotauti, esą pasaulyje tebeegzistuoja kolonializmas, ar vadovautis nulinės sumos logika, kaip tai buvo Šaltojo karo metais", – aiškino aukštas Kinijos kariuomenės atstovas, pabrėždamas savo nepasitenkinimą amerikiečių bauginimais.

Tiesa, admirolas pripažino, kad salose bus karinių vienetų, tačiau jie nebus skirti ką nors užpulti ar kam nors grasinti. Jų tikslas – garantuoti laivybos regione saugumą.

Daugelio šalių, kurios ribojasi su Pietų Kinijos jūra ir su kuriomis Pekinas nesutaria, atstovai palaikė būtent JAV poziciją.

Japonijos, Filipinų, taip pat Malaizijos, Australijos ir Vietnamo atstovai pažymėjo, kad Kinijos veiksmų jūroje neįmanoma interpretuoti kitaip, kaip tik vienašališką įtakos didinimą kitų valstybių interesų sąskaita.
Australijos, kuriai yra gyvybiškai svarbus jūrų kelias, besidriekiantis per Pietų Kinijos jūrą, gynybos sekretorius Dennisas Richardsonas Singapūre pareiškė, kad Kinijos užmojai ginčijamoje teritorijoje pilti naujas salas kelia didelį nerimą Kanberai.

Pasak jo, niekas negali tiksliai pasakyti, kokiu tikslu plečiama teritorija. Galbūt Kinija šiose salose planuoja apgyvendinti savo piliečius ir taip įsitvirtinti ginčijamoje teritorijoje?

D.Richardsonas pastebi, kad atsižvelgiant į Kinijos kariuomenės dydį ir modernizavimo mastą, naivu manyti, jog kinai visa tai daro, nes neturi kur gyventi ar nutarė plėtoti turizmą.

Australijos pareigūnai baiminasi, kad Kinija šiose naujai supiltose salose gali dislokuoti tolimo nuotolio radarus ir priešlėktuvinę ginkluotę.

Kur šuo pakastas?

Kinijos reiškiamos pretenzijos Pietų Kinijos jūroje – didžiulės.

Pekinas norėtų, kad šalies interesų zona apimtų kone 90 proc. Pietų Kinijos jūros. Kinai aiškina, kad turi tiek istorinių, tiek teisinių argumentų šiems reikalavimams pagrįsti.

Žinoma, su tokiu persidalijimu kitos regiono šalys vargu ar sutiks.

Šiuo atveju kalbama ne tik apie įtaką, bet ir apie didžiules sumas pinigų – skaičiuojama, kad Pietų Kinijos jūroje glūdi gausūs gamtos ištekliai, kuriuos galima būtų eksploatuoti šią teritoriją kontroliuojant.

Be to, kaip minėta, ši jūra – vienas iš svarbiausių komercinės laivybos kelių. Juo kasmet plukdoma krovinių už maždaug 5 trln. JAV dolerių.

Su kinais nesipyks?

Pasak tarptautinės politikos ekspertų, jeigu Jungtinėms Valstijoms dirbtinių salų klausimas pasirodys neaktualus arba pernelyg sudėtingas, tikėtina, kad ir kitos regiono šalys gali būti priverstos susitaikyti su kinų statybomis.

Mat su Kinijos ekonomine galia regione vargu ar kas gali šiuo metu varžytis. Visos oponuojančios Pekinui šalys vienaip ar kitaip priklauso nuo Kinijos ekonomikos.

Vašingtonui ekonominiai ryšiai su Pekinu – itin reikšmingi. Tad, ne tik karas tarp branduolinių Kinijos ir JAV yra neįtikėtinas, o ir ekonominės sankcijos Kinijai atrodytų absurdiškai.

Kita vertus, Kinijos ambicijos Amerikai nepatinka – jos riboja pačių JAV įtaką regione.

Akivaizdu, kad Pekinas siekia sukurti sau sąlygas, kad galėtų dominuoti Rytų ir galbūt net Pietryčių Azijoje. Kariniai įtvirtinimai Pietų Kinijos jūroje leistų efektyviai sustabdyti bet kokią Amerikos ar jos sąjungininkų karinę kampaniją.

Kitaip sakant, didžioji smėlio siena, kaip ją ir pavadino Pentagono vadas H.Harrisas, leistų Kinijai tapti sunkiai įveikiama tvirtove.

Kitas amerikiečių galvos skausmas – Kinijos ir Rusijos aljansas. Kinija norėtų, kad į šį klubą taip pat būtų įtrauktas Iranas, galbūt Pakistanas ir Indija.

Taip šiuo metu jau egzistuojanti, nors veikiau kol kas dar popierinė Šanchajaus sutarties organizacija galėtų tapti rimtu atsaku ne tik ES, bet ir NATO.

JAV prarastų įtaką tiek Vidurio Azijoje, tiek ir Pietų Azijoje.

Pasak geopolitikų, tai – iš esmės klasikinis vadinamųjų žemyninių ir jūrinių valstybių žaidimas, kurio tikslas – arba kontroliuoti, arba izoliuoti Euraziją.

"Anakondos žiedas"

Jungtinėms Valstijoms jau dabar reikia efektyvios strategijos, kaip stabdyti nepalankius Vašingtonui procesus Eurazijoje.

Kaip kadaise JAV reikėjo apjuosti SSRS vadinamuoju Anakondos žiedu, dabar tą reikia daryti su Kinija. Jeigu to nepavyks padaryti, JAV bus sunku išlaikyti dominavimą tarptautinėje sistemoje.
Azijos sąjungininkės, šiuo metu laikančios Vašingtoną savo saugumo garantu, gali nebepasikliauti JAV saugumo skėčiu.

Filipinų ir Japonijos vadovai Benigno Aquino bei Shinzo Abe labai kritikuoja Pekino planus militarizuoti Pietų Kinijos jūrą. Drauge abiejų šalių lyderiai paragino Jungtines Valstijas rimčiau reaguoti į Kinijos planus.

Tokijo ir Manilos aljansas – kuo toliau, tuo darosi tvirtesnis. Japonija ir Filipinai ne tik pasirašė tarpusavio technologinį bendradarbiavimą įtvirtinančius dokumentus, bet ir ketina koordinuoti pakrančių apsaugą.

B.Aquino, Filipinų vadovas, net palygino situaciją regione su Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis.

"Jeigu kas nors būtų sustabdęs Adolfą Hitlerį ar Vokietiją tam tikru metu, ar mes būtume išvengę Antrojo pasaulinio karo..." – retoriškai klausė Filipinų prezidentas.

Japonijos premjerui Sh.Abe'ei Kinijos ambicijos taip pat kelia nerimą. Dvi šalys nesutaria dėl teritorijų Rytų Kinijos jūroje.

Tiesa, pastaruoju metu Tokijas ir Pekinas buvo žengę santykių gerinimo linkme. Abiejų šalių lyderiai Xi Jinpingas ir Sh.Abe net buvo susitikę pokalbio akis į akį Pekine.

Nepaisant gerėjančių ryšių, pasak stebėtojų, santykiai tarp dviejų Azijos ekonomikos galiūnių tebėra šalti.

Įtampos epicentras – Spratlio salynas

• Spratlio salos – maždaug 750 salų ir salelių, atolų bei rifų archipelagas Pietų Kinijos jūroje, pavadintas XIX a. britų kapitono Richardo Spratly vardu. Vos 4 kv. km plotą užimančios salos išsidėsčiusios net 425 tūkst. kv. km teritorijoje.

• Spratlio salynas yra svarbiame Azijos jūrų kelyje. Juo kasmet pervežama krovinių už 5 mlrd. JAV dolerių.

• Taip pat šis regionas, kuriame yra salynas, – turtingas žuvies, o ir skaičiuojama, kad čia gali glūdėti didžiulės naftos ir kitų naudingųjų iškasenų atsargos.

• Nuo Kinijos krantų Spratlio salynas yra nutolęs daugiau kaip per 1 tūkst. km. Kinija didina salų plotą, pila smėlį, ant kurio vėliau įrengia lėktuvų pakilimo bei nusileidimo takus, krantines laivams ir kitus statinius. Skaičiuojama, kad nuo 2014 m. pradžios salų plotas išaugo 810 ha.