Pereiti į pagrindinį turinį

Diena, kurios niekas nelaukia išauštančios

2010-03-07 08:07
Poveikis: ataka prieš Iraną suvienytų gyventojus ir leistų atsipūsti dabar politinę krizę išgyvenančiam prezidento M.Ahmadinejado (plakatuose) režimui.
Poveikis: ataka prieš Iraną suvienytų gyventojus ir leistų atsipūsti dabar politinę krizę išgyvenančiam prezidento M.Ahmadinejado (plakatuose) režimui. / SIPA nuotr.

Trapi taika Artimuosiuose Rytuose nuolat balansuoja ties pavojinga riba. Kai išseks diplomatinės pastangos, o sankcijos neduos vaisių, ar bus įmanoma išvengti karo?

"Mes atakavome Iraną"

JAV prezidentas Barackas Obama turėtų pašiurpti vien nuo minties, kad vieną rytą pakėlęs telefono ragelį gali išgirsti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu žodžius: "Šįryt mes atakavome Iraną."

JAV Artimųjų Rytų politikos centras atliko konflikto simuliaciją ir bandė išsiaiškinti, kaip klostytųsi įvykiai, jeigu tokia diena išauštų.

Įsivaizduojamas konfliktas prasideda žvalgybai gavus informacijos, kad Iranas pradėjo statyti dar dvi slaptas urano sodrinimo gamyklas. Izraelis pradeda bombarduoti iš oro ir sunaikina šešis pagrindinius šios šalies branduolinius objektus. Teherano branduolinė programa nubloškiama dešimčia metų atgal.

Apie smūgį Iranui iš anksto neinformuotas Vašingtonas bando sustabdyti konfliktą, bet nesėkmingai. Padidėja santykių su Izraeliu įtampa, o Teheranas derėtis atsisako.

Iranas Vašingtono neryžtingumą priima kaip silpnybės požymį ir smogia Izraeliui tiek iš savo teritorijos, tiek iš sąjungininkių – Libano ir Gazos ruožo.

Peržengė "raudoną liniją"

Konfliktas trunka jau savaitę, ir Jungtinės Valstijos vis spaudžia Izraelį, kad šis nesigriebtų branduolinio ginklo. Grupuotės "Hezbollah" raketomis bombarduojamo Izraelio premjeras atsako bombų ataka prieš Libaną ir rengiasi įsiveržti į šios šalies teritoriją.

O Iranas, nesulaukęs griežto JAV atsako, žengia dar toliau: užminuoja Ormuzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos arterijų, ir bombarduoja Saudo Arabijos naftos ir karo objektus. Tačiau tai buvo "raudona linija", kurios peržengti nederėjo.

Atsakydamas į Irano agresiją, Vašingtonas pradeda demonstruoti karinę galią, jis siunčia į Persijos įlanką sustiprintas pajėgas ir priverčia Teheraną pasirašyti paliaubų susitarimą.

JAV nepuls Irano

Apibendrindamas karo simuliaciją, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos analitikas ir Artimųjų Rytų politikos centro ekspertas Kennethas Pollackas nurodė pagrindinę išvadą: jeigu konfliktas prasidėtų, jis greitai taptų nevaldomas.

"Susitaikymo kaina būtų milžiniška, aukų – daug, o pasiekti rezultatai – labai riboti", – paaiškino jis ir griežtai nerekomendavo Vašingtonui pradėti karinio konflikto su Teheranu.

Dauguma ekspertų sutaria, kad B.Obama tai puikiai supranta ir nedrįs pulti Irano dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių šios idėjos atsisakė ir jo pirmtakas George'as W.Bushas. Pirma, Jungtinės Valstijos nežino visų Irano branduolinių objektų, todėl ataka gali būti neveiksminga. Antra, JAV vis dar kariauja Afganistane ir Irake, o Iranas per savo sąjungininkus šiose šalyse gali pridaryti Vašingtonui dar daugiau rūpesčių.

Be to, prasidėjus kariniam konfliktui pabrangtų nafta, o ekonomikos sunkmetį išgyvenančios Jungtinės Valstijos to tikrai nenori.

Izraelis neprognozuojamas

Tačiau tai dar nereiškia, kad įžiebti karo negalėtų kas nors kitas, pavyzdžiui, Izraelis. Šios šalies vadovams užteko ryžto 1981 m. nusiųsti septynis naikintuvus į Iraką ir sunaikinti Saddamo Husseino branduolinį reaktorių.

2007 m. per panašią operaciją Tel Avivas subombardavo Sirijos branduolinį objektą. Šios atakos buvo atliktos žaibiškai ir sėkmingai, nesulaukė nei užpultų valstybių atsako, nei tarptautinės bendruomenės griežtos reakcijos.

Niekas negali garantuoti, kad įkvėpti praeities "žygdarbių" Izraelio vadovai nepabandys dar kartą atlikti tokią operaciją, tik šįkart prieš Iraną. Juo labiau kad šios islamiškos valstybės prezidentas atvirai grasina ištrinti Izraelį iš pasaulio žemėlapio.

Taigi Vašingtonas, nors labai nenori kariauti su Iranu, vis tiek privalo būti pasirengęs scenarijui, kurį pateikė Vidurinių Rytų politikos centro analitikai.

Nuolatinė įtampa

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad stabilumas Artimuosiuose Rytuose labai trapus.

"Konflikto galimybė išlieka. Ir ne tik dėl konkrečių objektų "atradimo", bet ir dėl tam tikro sprendimo, kad yra pasiektas kritinis taškas, kai dar galima pristabdyti branduolinę programą, o vėliau bus per vėlu. To kritinio taško nustatymas – sudėtingas dalykas, paremtas iš esmės žvalgybos informacijos patikimumu", – dienraščiui aiškino ekspertas.

T.Janeliūnas mano, kad Iranas jau turi per daug objektų, kad surengus karinę ataką būtų smarkiai pakenkta visai šios šalies branduolinei programai. Todėl galimos atakos tikslai gali būti veikiau politiniai nei techniniai ar kariniai.

Ekspertai nežino būdo, kaip užtikrinti stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir išvengti karo.

"Viskas gali būti vertinama kaip nuolatinis "įtampos balansavimo" procesas, kuris bet kada gali virsti į didesnius ar mažesnius konfliktus, – teigė T.Janeliūnas. – Galbūt JAV pavyks užtikrinti Izraelį ir save, kad net ir Irano branduolinė programa nekels mirtinos grėsmės, jeigu, pavyzdžiui, Persijos įlankoje bus dislokuoti priešraketinės sistemos objektai. Bet tai tik šiek tiek sumažintų įtampą, o visiškai jos išspręsti regione dar ilgai nepavyks."

Sankcijų šalininkų daugėja

Įtampa šią savaitę vėl padidėjo, kai Tarptautinė atominės energetikos agentūra pirmadienį paskelbė, kad Iranas trukdo jai tikrinti savo branduolinius objektus. Netrukus ES pareiškė esanti labai susirūpinusi ir pasisakė už naujas sankcijas Teheranui.

Ar jas skirti, sprendžia su Iranu besiderančios šešios valstybės – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, Kinija ir Vokietija. Maskva anksčiau priešinosi naujoms sankcijoms, bet šią savaitę apsilankęs Paryžiuje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas leido suprasti, kad yra pasiryžęs svarstyti griežtesnes priemones.

Kur kas sunkiau bus įtikinti Kiniją, kuri yra labai priklausoma nuo Irano naftos ir iki šiol tvirtai priešinasi naujoms sankcijoms.

Teheranas tvirtina numatęs griežtą atsaką, jei būtų įvestos sankcijos ar rengiamas kitoks "sąmokslas" prieš jį.

Islamo revoliucijos sargybinių korpuso vado pavaduotojas Hosseinas Salami praėjusią savaitę pareiškė: "Iranas turi 50 proc. pasaulio energetikos išteklių atsargų, ir jeigu panorėtų, Europa žiemą sušaltų. Mūsų raketos dabar gali pasiekti bet kurį tašką, kuriame yra sąmokslo prieš Iraną dalyvių."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų