„Rytoj (trečiadienį) bus paskelbtas svarbus pareiškimas... apie karių siuntimą į Lenkiją“, – sakė vienas amerikiečių pareigūnas.

Jis atsisakė pateikti daugiau detalių apie būsimą pareiškimą, tačiau Lenkijos prezidento patarėjas Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis) nurodė, kad amerikiečių kontingentas „padidės tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“.

Planą sudarys dvi dalys: bendras politinis pareiškimas ir detalesnis dokumentas su „pasiūlymais, kuriuos (Lenkijos) prezidentas išdėstė per savo pastarąjį vizitą į Jungtines Valstijas, pavyzdžiui, dėl vadinamojo „Trumpo forto“ (Fort Trump)“, sakė K. Szczerskis pirmadienį Varšuvoje.        

Pernai rugsėjį per bendrą spaudos konferenciją su A. Duda Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas pranešė, kad Lenkija pasiūlė Vašingtonui įkurti šalyje JAV nuolatinę bazę ir pažadėjo šiam projektui skirti 2 mlrd. JAV dolerių (apie 1,77 mlrd. eurų). A. Duda sakė, kad JAV prezidento garbei ši bazė galėtų būti pavadinta „Trumpo fortu“.

Jungtinės Valstijos šiuo metu Lenkijoje yra dislokavusios maždaug 4 tūkst. karių, kurie čia tarnauja rotaciniu principu ir dalyvauja NATO operacijose. Minėtas siūlymas gali pakurstyti įtampą Šiaurės Atlanto aljanse, taip pat padidinti priešpriešą tarp Rusijos ir Vakarų.     

Pentagonas mažiau entuziastingai žiūri į šį planą. JAV kariuomenės sekretorius Markas Esperas ir šių metų pradžioje gynybos sekretoriaus postą palikęs Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) pernai rugsėjį išsakė abejonių, ar karių treniruotėms būtų pakankamai vietos. 

M. Esperas pridūrė, jog daugeliu atveju vietovė „galbūt nėra tokia, kuri mums leistų išlaikyti norimą pasirengimo lygį“.  

Po ištisus mėnesius trukusių derybų šalys galiausiai pasekė susitarimą, kurį prezidentai turi pasirašyti trečiadienį per susitikimą Baltuosiuose rūmuose, nurodė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).  

„Labai daug dirbome, kad sustiprintume karinius ryšius“, – sakė M. Blaszczakas antradienį Pentagone per susitikimą su gynybos sekretoriaus pareigas laikinai einančiu Patricku Shanahanu (Patriku Šanahanu). 

„Tai labai svarbus momentas, naujas svarbus momentas po Lenkijos įstojimo į NATO“, – pridūrė ministras.

„Tai – procesas. Baigėme pirmą mūsų derybų etapą ir pradėjome naujas diskusijas“, – sakė M. Blaszczakas.

Lenkija apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą pradėjo kalbėti prieš mažiausiai dešimtmetį, kai vedė derybas su tuometinio JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija dėl priešraketinės gynybos komplekso.    

JAV prezidento poste dirbant Barackui Obamai (Barakui Obamai), tas susitarimas žlugo. Tačiau pernai kovą Lenkija pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (4,2 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ įsigijimo iš JAV. 

Lenkijos prezidentas A. Duda pernai rugsėjį Baltuosiuose rūmuose sakė, kad Rusijos karinė ekspansija, pradedant Gruzijos separatistinių regionų perėmimu ir baigiant Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija, yra „nuolatinio tarptautinės teisės pažeidinėjimo“ dalis.  

D. Trumpas, politinių oponentų kaltinamas susimokęs su Rusija, kad ši padėtų jam laimėti 2016 metais vykusius prezidento rinkimus, tąsyk sutiko su tokiu A. Dudos vertinimu ir pavadino Rusijos veiksmus „agresyviais“.