„Europiečiai turi kolektyviškai suprasti, kad be teisinės bazės labai greitai gali tekti susidurti su naujomis konvencinės ginkluotės, net branduolinės, varžybomis jų pačių žemėje“, – sakė E. Macronas, pristatydamas Prancūzijos branduolinio arsenalo valdymo strategiją po „Brexito“.

Jis taip pat pridūrė, kad Prancūzija jau sumažino savo turimų branduolinių galvučių skaičių iki mažiau nei 300 vienetų, todėl Prancūzija esą „teisėtai gali reikalauti konkrečių žingsnių iš kitų branduolinių valstybių siekiant visuotinio nusiginklavimo, kuris būtų laipsniškas, patikimas ir patikrinamas“.

Po Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES, Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Bendrijoje. Šiuo metu vis garsiau kalbama apie grėsmes, kurios kyla branduolinės ginkluotės arsenalus ribojančioms sutartims.

Jungtinės Valstijos užsiminė nepratęsiančios „New START“ branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties tarp JAV ir Rusijos, kuri buvo pasirašyta 2010 m. Vašingtonas ir Maskva taip pat nutraukė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.

E. Macronas tikino, kad Prancūzija yra tikra dėl to, kad ilgalaikis Europos saugumas priklauso nuo tvirtų ryšių su JAV, kurios yra pagrindinė Europos partnerė NATO.

„Tačiau mūsų saugumas taip pat neišvengiamai priklauso nuo tvirtesnio europiečių ryžto imtis nepriklausomų veiksmų“, – susirinkusiems kariuomenės pareigūnams sakė Prancūzijos prezidentas.

Būtent todėl, pasak E. Macrono, Europos šalys taip pat turi pasirašyti naują susitarimą, apribosiantį naujų vidutinio nuotolio branduolinių ginklų plėtrą.

„Supraskite – jei derybos ir visapusiškesnė sutartis yra įmanoma, europiečiai turi būti jos dalyviai ir signatarai, nes mūsų teritorijai yra kilusi didžiausia grėsmė“, įspėjo jis.

E. Macronas jau pradėjo brangią Prancūzijos branduolinio arsenalo modernizaciją, 2018 m. sausį pareiškęs, kad „atgrasymas yra dalis mūsų istorijos, dalis mūsų gynybos strategijos, taip ir liks“.