E. Macronas pripažino, kad Paryžius ir Berlynas nesutaria Europos klausimais

Anot jo, „produktyvi konfrontacija“ ir kompromisai yra dvišalių santykių dalis.  

„Dėl „Brexit“ mūsų požiūriai kiek išsiskiria... Kalbant apie mūsų ambicijas dėl klimato ir energetikos, mūsų požiūriai kiek išsiskiria“, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją. 

Pasak prezidento, „kompromisų kultūra... neturėtų užkirsti mums kelio reikšti savo poziciją, kai ją turime, ir – kaip būna visų porų santykiuose ar bet kuriame projekte – priimti nesutarimus“.

Dėl dialogo tarp šalių „kartais reikia sutikti su produktyvia konfrontacija, tačiau būtina visada siekti galiausiai rasti kompromisą“, kalbėjo jis.  

Tai buvo vienas iš retų atvejų, kai E. Macronas pripažino, jog esama nesutarimų Prancūzijos ir Vokietijos santykiuose. Pradėjęs eiti prezidento pareigas jis ėmėsi žingsnių užmegzti glaudesnius ryšius su A. Merkel, siekdamas inicijuoti ambicingą ES reformų programą.

Tačiau Vokietijos kanclerė išreiškė nepritarimą daugeliui E. Macrono pasiūlymų, o praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime jų nuomonės išsiskyrė dėl „Brexit“.  

A. Merkel pasisakė už tai, kad „Brexit“ būtų atidėtas ilgesniam laikui, o E. Macronas siūlė gerokai trumpesnį terminą, nors dėl to būtų padidėjusi tikimybė, kad Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą nesudariusi jokio susitarimo.

Galiausiai 27 Bendrijos šalių lyderiai pasiekė kompromisą ir atidėjo „Brexit“ iki spalio 31 dienos.

Kalbėdamas apie prekybos politiką, E. Macronas atkreipė dėmesį į „nenuoseklų“ sprendimą pradėti ES prekybos derybas su Jungtinėmis Valstijomis.

Šias prekybos derybas palaiko A. Merkel ir dauguma Bendrijos šalių. Tačiau joms nepritaria Prancūzija, argumentuodama, kad Jungtinės Valstijos neprisijungia prie pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita. 

28 Bendrijos šalims daugelį mėnesių nesisekė susitarti pradėti prekybos derybas. Kai kurios narės, tarp jų Vokietija, nuogąstavo, kad nepradėjus derybų gali kilti prekybos karas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).  

E. Macronas laikėsi pozicijos, kad pirmiausia JAV turėtų vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato sutarties, iš kurios pasitraukė 2017-aisiais.  

Jis taip pat pasisako už tai, kad būtų įvestas importo mokestis prekėms iš šalių, neprisijungusių prie Paryžiaus klimato sutarties. 

Nesutarimai dėl išlaidų

Prancūzija ir Vokietija taip pat nesutaria dėl ekonomikos politikos.

A. Merkel nepalaikė E. Macrono raginimo suformuoti didelį bendrą euro zonos narių biudžetą, kurio lėšomis būtų finansuojama infrastruktūra ir kitos investicijos silpnose bendros valiutos bloko valstybėse narėse.

Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) balandžio 12 dieną paragino Berlyną didinti valstybės išlaidas, kad būtų galima kompensuoti ekonomikos augimo lėtėjimą, dėl kurio gali nukentėti vis Europa.

„Šalys, galinčios pasigirti gerais biudžeto rodikliais, privalo daugiau investuoti. Turintieji lėšų neturėtų metų metus kaupti pinigus ir leisti ekonomikos augimui silpti“, - kalbėjo jis Vašingtone.

Vokietija primygtinai tvirtina, jog nesiskolins, kad didindama išlaidas įveiktų ūkio plėtros lėtėjimą.