ECB palūkanų normas didino 10 kartų iš eilės, siekdamas sutramdyti sparčiai augančias vartotojų kainas, tačiau spalio mėnesio posėdyje pirmą kartą per daugiau kaip metus jas paliko nepakeistas.

Praėjusį mėnesį euro zonos infliacijai sumažėjus iki 2,9 proc. ir didėjant skolinimosi išlaidoms, kurios slegia bendros valiutos zoną, suintensyvėjo svarstymai, kada ECB gali pradėti mažinti palūkanų normas.

Kalbėdama „Financial Times“ renginyje Ch. Lagarde stengėsi gesinti viltis, kad tai gali įvykti artimiausiu metu.

Jei palūkanų normos bus išlaikytos dabartiniame lygyje „pakankamai ilgai“, tai jos „reikšmingai prisidės prie to, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl pasiektų mūsų dviejų procentų tikslą“, sakė ji.

Paklausta, kaip ilgai tai galėtų trukti, ji sakė: „Pakankamai ilgai – tai reiškia pakankamai ilgai. Tai ne tas atvejis, kad per artimiausius porą ketvirčių pamatytume pokyčius“.

Praėjusį mėnesį sulėtėjus infliacijai, rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų liepos mėnesio.

Vartotojų kainų augimas 20-yje eurą turinčių šalių praėjusių metų spalio mėnesį pasiekė aukščiausią tašką – 10,6 proc., daugiausia dėl išaugusių energijos kainų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Ch. Lagarde pripažino, kad „infliacija labai sumažėjo“, ir pridūrė, kad „galima teigti,... kad monetarinė politika atliko savo darbą“.

Tačiau ji pažymėjo, kad infliaciją sumažinti padėjo smarkiai sumažėjusios energijos kainos, ir užsiminė, kad dar vienas energetinis šokas gali paskatinti šį rodiklį vėl šoktelėti aukštyn.

„Neturėtume manyti, kad šis gerai atrodantis skaičius – 2,9 – yra savaime suprantamas dalykas, – sakė ji. – Gali būti, kad ateityje tas skaičius vėl padidės, ir mes turėtume tai numatyti“.