Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, Graikijoje esančių pabėgėlių vaikai mokyklos vidutiniškai nelanko jau maždaug pusantrų metų ir ekspertai perspėja, jog pamažu formuojasi nauja prarastoji karta.

Apie 8 500 pabėgėlių moksleivių, kuriuos Graikija ketina grąžinti į mokyklų suolus nuo rugsėjo, per vasarą turi bandyti nors kiek pasivyti tai, ką praleido per mėnesius pripučiamuose plaustuose, kelyje ir pabėgėlių stovyklose. Čia, tiesa, taip pat tik laikinieji namai, Skaramago stovykla netoli Graikijos sostinės Atėnų. Laikina ir mokykla, konteineriuose, ir mokytojai netikri – patys praradę savo profesijas kariaujančiose šalyse. Tačiau, priešingai nei daugeliui tokio amžiaus vaikų Europoje, kuriems kartoti anglišką abėcėlę liepos viduryje būtų kančia, šiems vaikams iš Sirijos, Afganistano ar Irako Kurdistano tai – malonumas. Bent jau mokytojų nuomone.

„Tai, ko tiems vaikams trūksta, – tai normalumo jausmas. Jie tiesiog nori turėti po kuprinę su sąsiuviniais ir pieštukais, labai to laukia. Mes taip pat pastebėjome, kad jie dvigubai labiau išsiblaškę dėl visko, ką jiems teko išgyventi. Tad mokytojams tenka nuolatos stengtis išlaikyti jų dėmesį ir sudominti šiuos vaikus“, – teigia Pirėjo „Atvirosios mokyklos imigrantams“ mokytojas Janis Beveas.

Vos dvi čia esančios klasės sunkiai sutalpintų 670 moksleivių, kurie privalo lankyti vasaros mokyklą čia, Atėnų priemiestyje. Visi jie – 6–13 metų amžiaus, tad kol kas šiems vaikams per savaitę – tik pora valandų pamokų, per kurias ir gimtųjų – arabų, dari ar kurdų kalbų pamokos.

Daugiau nei penktadalis mokyklinio amžiaus vaikų čia iš viso niekada dar nebuvo įžengę į tikrą klasę, tad mokykla jūriniuose konteineriuose – vienintelė jų kol kas lankyta. Bet ir čia pamokų pabaiga – maloniausia mokslo dienos dalis.