Kritikai teigia, kad Varšuva šį įstatymą naudos prieš opoziciją.

Antradienį ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) pareiškė, kad blokas ypač susirūpinęs dėl komisijos, vykdysiančios tyrimus dėl Rusijos įtakos ir galėsiančios neleisti piliečiams eiti viešųjų pareigų.

Briuselis nerimauja, kad naujoji komisija gali būti naudojama prieš nepriklausomus teisėjus Lenkijoje, ir D. Reyndersas sakė, kad Europos Komisija prireikus nedvejodama imsis priemonių.

Vėlai pirmadienį atskirame pareiškime JAV valstybės departamentas teigė, kad yra „susirūpinęs dėl to, kad Lenkijos vyriausybė priėmė naujus teisės aktus, kuriais gali būti piktnaudžiaujama siekiant trukdyti laisviems ir sąžiningiems rinkimams Lenkijoje“.

Parlamento rinkimai Lenkijoje vyks šių metų rudenį.

Departamentas nurodė, jog pritaria „daugelio stebėtojų išreikštam susirūpinimui, kad šis įstatymas, kuriuo siekiama sukurti komisiją Rusijos įtakai tirti, gali būti panaudotas opozicijos politikų kandidatūroms blokuoti be tinkamo proceso“.

Tačiau dešiniojo sparno vyriausybė Varšuvoje antradienį atmetė JAV komentarus, sakydama, kad šis teisės aktas priklauso suvereniajai nacionalinei Lenkijos parlamento kompetencijai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareiškime teigė, kad „Lenkija labai vertina aljansą su Jungtinėmis Valstijomis“ ir yra „visada pasirengusi išaiškinti ir paaiškinti visas galimas neteisingas interpretacijas ir abejones“ dėl įstatymo.

Ji taip pat pridūrė, kad naujosios institucijos darbas „neapribos rinkėjų galimybės balsuoti už savo kandidatus rinkimuose; priešingai – visuomenei bus suteikta platesnė prieiga prie informacijos apie nacionaliniam saugumui svarbius dalykus“.

Pirmadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pasirašė nevienareikšmiškai vertinamą įstatymo projektą ir sudarė sąlygas įsteigti komisiją, kurią opozicija pavadino antikonstitucine ir stalinistine.

Devyni komisijos nariai, kuriuos skirs žemieji parlamento rūmai, spręs, ar jos tiriami asmenys 2007–2022 metais pasidavė Rusijos įtakai, ir taikys griežtas bausmes.

Vyriausybė nenumatė jokio apeliacinio proceso kaltais pripažintiems asmenims, kuriems 10 metų gali būti uždrausta eiti viešąsias pareigas, susijusias su valstybės finansais ir įslaptinta informacija.