- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti derybas, kas galėtų tapti naujais aukščiausiais Bendrijos pareigūnais po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus.
Pagrindinis iš šių pareigūnų bus naujasis Europos Komisijos pirmininkas, pakeisiantis penkerius metus šiame poste dirbusį Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).
Pagal ES sutarčių teisę, 28 Bendrijos šalių lyderiai pasiūlo kandidatą į EK pirmininko postą, o naujos sudėties Europos Parlamentas, turėsiantis 751 narį, ratifikuoja jų pasirinkimą.
Nors ši procedūra atrodo gana paprasta, iš tikrųjų jis susijusi su daugeliu giluminių srovių ir kova dėl įtakos tarp valstybių bei ideologinių blokų, taip pat tarp nacionalinių lyderių ir paties Europos Parlamento.
"Sostų karai"
J.-C. Junckerio pavaduotojas buvęs Olandijos ministras Fransas Timmermansas [Fransas Timermansas] yra pagrindinis centro kairiosios stovyklos pretendentas tapti nauju Europos Komisijos vadovu. Pasak skyrimo procesas pagal savo negailestingą varžymąsi ir intrigas prilygsta serialo "Sostų karai" siužetui.
Ši kova prasidės antradienį, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas per viršūnių susitikimo Briuselyje darbo vakarienę išdėstys pagrindines taisykles.
Prieš viršūnių susitikimą partijų ir valstybių lyderiai aptarė galimus pasirinkimus mažesnėmis grupėmis. Tuo metu pagrindinių EP partijų blokų vadovai surengė derybas už uždarų durų.
Briuselio koridoriuose kalbama, kad ES reikalinga „politinė Komisija“, vadovaujama pirmininko, turinčio transnacionalinio Europos Parlamento mandatą.
Tačiau dauguma lyderių mano, kad Bendrijos legitimumas kyla iš valstybių narių, ir Europos Vadovų Taryba turi turėti galimybę pati nuspręsti dėl tinkamo kandidato, turinčio vadovavimo patirties.
EP rinkimų rezultatai nesustiprino šios institucijos pozicijų, nors šįkart rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei tikėtasi.
Prieš rinkimus būgštauta dėl euroskeptiškų ir ultradešiniųjų populistinių partijų iškilimo. Jį pavyko suvaldyti, tačiau proeuropinė centristų stovykla tapo labiau fragmentuota, savo pozicijas sustiprinus liberalams bei žaliesiems.
Ankstesniais metais Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) ir Europos liaudies partija (EPP) kartu turėdavo daugumą ES asamblėjoje. Dabar šioms politinėms jėgoms bus būtinas Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) arba Žaliųjų frakcijos palaikymas.
Tai komplikuoja jų pagrindinio kandidato (vok. spitzenkandidat) pasirinkimą.
Vietų praradusios, bet didžiausią frakciją išsaugojusios EPP pagrindinis kandidatas konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) įsitikinęs, kad jis turėtų vadovauti Europos Komisijai.
„Laimėjome rinkimus. EPP kandidatas Manfredas Weberis bus Komisijos pirmininkas“, – suskaičiavus rinkimų rezultatus pareiškė EPP frakcijos lyderis Josephas Daulis (Žozefas Dolis).
Kas be M. Weberio?
Tačiau M. Weberis, pastaruosius 15 metų dirbęs Europos Parlamente, laikomas nepakankamai charizmatišku, neturinčiu vadovaujamo darbo patirties, be to, jo kandidatūrai prieštarauja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).
Formaliai aštuoni iš 28 ES lyderių yra iš EPP frakcijos partijų, bet Vengrijos premjero Viktoro Orbano partijos „Fidesz“ narystė didžiausioje Europos Parlamento frakcijoje buvo sustabdyta, o Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) pirmadienį neteko posto.
Centro kairiųjų stovyklai priklausantis olandas F. Timmermansas turi daugiau vadovavimo patirties ir jo kandidatūrą palaikys S&D.
Tuo metu ALDE, nors ir abejojanti dėl šio proceso, gali palaikyti Margrethe Vestager (Margretę Vestager). Šiai konkurencijos komisarei iš Danijos gali pavykti užsitikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) palaikymą, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel remia M. Weberį.
E. Macronas viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse prie vakarienės stalo susitiko su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu).
Vėliau vienas šaltinis ispanų vyriausybėje sakė: "Naujieji postai turėtų atspindėti naują daugumą parlamente - tai ne vien EPP, bet socialdemokratai bei liberalai."
Vokiečių europarlamentaras socialdemokratas Udo Bullmanas (Udas Bulmanas) sakė, kad tarp partijų sudarytas "platus susitarimas" remti "pagrindinio kandidato" procesą.
Tačiau ALDE lyderis Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) pareiškė, kad ši sistema žlugo, kai EPP atsisakė suteikti jai demokratinio legitimumo, parėmusi supranacionalinių partijų įkūrimą.
"Pagrindinis kandidatas, dėl kurio negali balsuoti visa Europa, paprasčiausiai nėra rimta", - per tviterį parašė buvęs Belgijos premjeras. Jis patvirtino, kad jokio bendro Europos Parlamento kandidato nėra.
Visgi vienas ES aukšto rango pareigūnas sakė, jog neatmestina, kad kad Paryžius ir Berlynas, siekdami išvengti konfrontacijos ir krizės, gali nuspręsti palaikyti F. Timmermanso kandidatūrą.
„Manau, kad kai kurie lyderiai mėgins torpeduoti spitzenkandidat, bet ne visus pagrindinius kandidatus“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Trys didžiosios frakcijos vieningai nusiteikusios prieš ultradešiniuosius euroskeptikus. Tačiau esama ženklų, kad Žalieji, ALDE ir S&D norėtų už EPP atstovą progresyvesnio kandidato.
Konkurencijos komisarė 51 metų M. Vestager pelnė autoritetą savo griežta pozicija JAV technologijų milžinių atžvilgiu. Paskirta Europos Komisijos vadove ji taptų pirmąja moterimi, užėmusia šį postą.
Tačiau M. Vestager yra iš Danijos, o ši šalis nepriklauso įtakingiausioms bloko valstybėms ir nėra įsivedusi euro. Tikėtina, kad netgi Danijos vyriausybė nepalaikys jos kandidatūros.
M. Vestager kandidatūrą gali remti E. Macronas, tačiau jo pozicijos susilpnėjo, prezidento centristinei partijai „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) EP rinkimuose nusileidus Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujamam ultradešiniųjų „Nacionaliniam sambūriui“.
Dar viena galimybė galėtų būti Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), EPP narys ir ES vyriausiasis "Brexit" derybininkas. Jis neužsiregistravo kaip kandidatas, bet yra pasiruošęs žengti į priekį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos ekspertai: tarptautinė teisė leidžia dislokuoti Ukrainoje sausumos karius
Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto &s...
-
E. Macronas: prieš pakviesdami V. Putiną į G-20 susitikimą nariai turi susitarti1
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nariai pirmiausia turi susitarti, ar kviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti grupės aukščiaus...
-
Lenkijos premjeras D. Tuskas: prasidėjo nauja prieškarinė era
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. ...
-
Minint Velykas, Prancūzijoje prie visų bažnyčių patruliuos saugumo pajėgų nariai1
Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime...
-
Portugalijoje pristatytas naujasis ministrų kabinetas
Naujasis Portugalijos centro dešiniųjų ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) ketvirtadienį pristatė savo ministrų kabinetą, jo partijai nedidele persvara pasiekus pergalę parlamento rinkimuose. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus1
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...
-
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje3
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūn...