„ES pripažįsta Izraelį su jo sienomis iki 1967-ųjų, kad ir kokios būtų vyriausybės pretenzijos į kitus rajonus, kol nesudarytas galutinis susitarimas“, – F.Mogherini.

„Ir tai yra Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendra jungtinė pozicija“, – pridūrė ji, kalbėdama prieš tarptautinių donorų, remiančių palestiniečių ekonomiką, susitikimą Briuselyje.

B.Netanyahu ministrų kabinetas sekmadienį surengė savo pirmąjį posėdį Golano aukštumose, kurias nuo Sirijos atplėšė per Šešių dienų karą 1967 metais.

„Golano aukštumos visada liks Izraelio rankose. Izraelis niekada neatsitrauks iš Golano aukštumų“, – sakė B.Netanyahu prasidedant vyriausybės posėdžiui. Jo komentarus transliavo visuomeninis radijas.

Sirijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose (JT) Basharas al Jaafari (Bašaras Džaafaris) pasmerkė tą susirinkimą kaip „neatsakingą provokaciją“, o Arabų Lygos vadovas Nabilas al Arabi (Nabilas Arabis) pavadino tai „eskalavimu“.

Per Šešių dienų karą užėmęs 1 200 kv. km Golano aukštumų, Izraelis vėliau aneksavo tą teritoriją. Šio žingsnio tarptautinė bendrija niekada nepripažino.

Izraelio žiniasklaida buvo pranešusi, jog B.Netanyahu tą vyriausybės posėdį planavo kaip pareiškimą atsiradus nuogąstavimams, kad Izraelis pagal būsimą taikos susitarimą dėl Sirijos galėtų būti spaudžiamas grąžinti Golano aukštumas.

Išreiškęs abejones dėl to, kad Sirija gali grįžti prie to, kokia buvo, B.Netanyahu paragino tarptautinę bendriją pripažinti Izraelio pretenzijas į šią teritoriją.

Izraelis baiminasi, kad Libano šiitų kovotojų grupuotė „Hizbollah“ galėtų suformuoti frontą prieš jį palei Sirijos sieną ir kad su „al Qaeda“ bei „Islamo valstybe“ (IS) susiję kovotojai taip pat galėtų kelti grėsmę.