Europos Komisija yra pasiūliusi sudėtingą planą, kurio tikslas – panaudoti bloke įšaldytą maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą siekiant padėti Kyjivui kovoti su Maskva invazija.

Europos Sąjunga (ES) stengiasi rasti būdų, kaip padėti Kyjivui, Rusijos invazijai tęsiantis jau ketvirtus metus. Vašingtonas taip pat teigia, kad Europa turi dėti daugiau pastangų Ukrainos gynybos finansavimui.

ES lyderiai ketina aptarti šį Komisijos planą kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, o pareigūnai teigia, jog tikisi, kad bus uždegta žalia šviesa parengti išsamesnį teisinį pasiūlymą.

ES nori pasinaudoti įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis, kurias daugiausia laiko Briuselyje įsikūrusi tarptautinė organizacija „Euroclear“, tačiau Belgijos vyriausybė reikalauja garantijų, kad kitos ES šalys pasidalys rizika, susijusia su šių lėšų panaudojimu.

Nors diskusijos tik įsibėgėja, Komisija jau bando nustatyti, kam galėtų būti panaudota paskola, jei ji būtų suteikta Kyjivui.

„Keletas valstybių narių pasiūlė, kad paskolos lėšos turėtų būti pirmiausia naudojamos gynybos pirkimams Europoje“, – teigiama Komisijos dokumente, kurį netrukus aptars ES ambasadoriai.

Dokumente kalbama apie „gerą kompromisą“, pagal kurį didžiausia lėšų dalis būtų skirta padėti apginkluoti Kyjivą pagal taisykles, pagal kurias „pirkimai iš esmės būtų vykdomi Ukrainoje ir ES“.

Dokumente teigiama, kad likusi paskolos dalis galėtų būti panaudota Ukrainos biudžeto deficito padengimui, taip pat galėtų būti atverta galimybė dalį pinigų panaudoti ginklų pirkimui iš Jungtinių Valstijų.

Prancūzija jau seniai ragina, kad Ukrainai bloko skirti pinigai būtų panaudoti Europos gynybos pramonės stiprinimui.

Tačiau ES pareigūnai įspėja, kad diskusijos dėl to, kaip galiausiai turėtų būti panaudotos naujos lėšos, dar tik prasidėjo, nes blokas dar toli gražu nepasiekė susitarimo dėl paskolos suteikimo.

„Tai dar tik pradžia“, – sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Belgijos vyriausybė yra griežtai atmetusi raginimus išvis konfiskuoti įšaldytas lėšas ir perduoti jas Kyjivui.

Kad tai apeitų, Europos Komisija pasiūlė sudėtingą schemą, kaip paimti maždaug 140 mlrd. eurų neliečiant pačio Rusijos valstybės turto.

Pagal šį planą ES pasiskolintų iš „Euroclear“ turtą, jau virtusį pinigais.

Tie pinigai tada būtų paskolinti Ukrainai, manant, kad bet kokios lėšos, kurias Rusija mokės dėl pokario reparacijų, bus panaudotos grąžinant skolą europiečiams.