„Šiandien Europos Sąjunga siunčia labai aiškią žinią Rusijai: daugiau neleisime, kad Rusija prieš mus kaip ginklą pasitelktų energiją“, – išdėstydamas priemones sakė bloko energetikos vadovas Danas Jorgensenas.

Reaguodama į invaziją į Ukrainą, ES 2022 metų pabaigoje įvedė rusiškos naftos draudimą ir nuo to laiko siekia atsisakyti rusiškų dujų tiekimo.

Nors importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys padidino rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD), gabenamų jūra, pirkimą, o dabar blokas nori visiškai užsukti dujų čiaupą.

Tai atvertų kelią Europai pirkti daugiau SGD iš Jungtinių Valstijų – tiek Briuselis, tiek Donaldas Trumpas tai įvardijo kaip būdą išspręsti nesutarimus, kilusius po to, kai JAV prezidentas Europos eksportui įvedė muitus.

ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius laikraščiui „The Financial Times“ sakė, kad ginčą būtų galima išspręsti „labai greitai“ perkant SGD ir sojų pupeles, kaip būdą sumažinti 27 šalių bloko prekybos perteklių su JAV.

Jungtinės Valstijos jau dabar yra didžiausios SGD tiekėjos šiame bloke – jos sudaro 45,3 proc. rinkos, Rusija, remiantis ES duomenimis, tiekia 17,5 proc., o Energetikos ekonomikos ir finansų analizės instituto (IEEFA) duomenimis, sudaro 19 proc. rinkos.

Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho teigė, kad norint apsieiti be rusiškos energijos, „pagrindinis principas yra diversifikavimas“.

„Sunku įgyvendinti“

Tačiau ES pareigūnai pripažįsta, kad atsisakyti rusiškos energijos yra lengviau pasakyti nei padaryti, nes kai kurios valstybės narės yra labiau priklausomos nuo Maskvos SGD nei kitos, o kai kurios, pavyzdžiui, Vengrija, palaiko draugiškus ryšius su Kremliumi.

Pavyzdžiui, Prancūzijai, atsisakius rusiškų SGD, poveikis būtų didesnis, nes ji turi penkis terminalus, į kuriuos Europoje tiekiamos rusiškos SGD.

Svarbiausias klausimas – ar ES veiksmų plane bus siūloma uždrausti rusiškas SGD ilgalaikėje perspektyvoje.

„Tokią galimybę gali būti labai sunku įgyvendinti, atsižvelgiant į vienbalsiškumo reikalavimą“, kuris reiškia, kad tokiam draudimui turi pritarti visos 27 valstybės narės, sakė analitinio centro „Bruegel“ atstovas Simone Tagliapietra.

„Atsižvelgiant į šį apribojimą, muitų taikymas visam Rusijos dujų importui (tiek vamzdynais, tiek SGD) gali būti perspektyviausia ES galimybė“, nes tam nereikėtų vieningos nuomonės, sakė jis.

Tačiau centristų įstatymų leidėjas Yvanas Verougstraete, kuris Europos Parlamente (EP) rūpinasi energetikos klausimais, vis dėlto tikisi, kad EK gali pasiūlyti planą visiškai atsisakyti rusiškų dujų iki 2027 metų.

Nuo rusų invazijos į Ukrainą EK pabrėžė savo pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Per kelerius metus „iš Rusijos atkeliaujantį dujų importą sumažinome nuo 45 proc. iki 18 procentų. Nuo vieno iš penkių barelių naftos sumažėjo iki vieno iš penkiasdešimties, tai yra dešimteriopai“, praėjusį mėnesį sakė EK vadovė Ursula von der Leyen.

Tačiau ji pripažino, kad „visi žinome, jog dar daug ką reikia nuveikti“.