Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa Jerevane surengė derybas su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, kurių rezultatas – keletas susitarimų ir įsipareigojimų.
„Šiuo aukščiausiojo lygio susitikimu darome šuolį į priekį naujame bendradarbiavimo lygmenyje“, – pirmajame tokio pobūdžio susitikime sakė U. von der Leyen.
Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykiai pastaraisiais metais tapo įtempti, iš dalies dėl to, kad Rusijos taikdariai nesikišo į Armėnijos karinius konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Valdant N. Pašinianui, Armėnija oficialiai laikosi jo vadinamosios diversifikacijos strategijos, pagal kurią ši prieigos prie jūros neturinti šalis siekia ryšių tiek su Rusija, tiek su Vakarais.
Tačiau analitikai teigia, kad tai iš tikrųjų reiškia posūkį link Briuselio, turint omenyje, kad šalis šiuo metu yra Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė, nors narystę pastarajame aljanse 2024-aisiais įšaldė.
„Jei būsime priimti į ES, būsime laimingi ir patenkinti“, – antradienį sakė N. Pašinianas ir pridūrė, kad Jerevanas siekia atitikti griežtus bloko narystės standartus.
Dar vienas posūkio į Vakarus ženklas – pirmadienį Armėnijos sostinėje vykęs Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 lyderių, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir NATO vadovą Marką Rutte.
ES aukščiausiojo lygio susitikimas sutapo su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybiniu vizitu. Jo šalyje gyvena didžiausia Europoje armėnų bendruomenė, o jis pats Jerevane buvo šiltai sutiktas.
„Nuoširdžiai tikiu, kad Armėnijos pašaukimas yra Europoje“, – antradienį Jerevane vykusiame forume sakė E. Macronas.
„Šiuo laikotarpiu Europa yra natūraliausia Armėnijos ir Pietų Kaukazo partnerė“, – teigė jis.
„Regioninis centras“
3 mln. gyventojų turinti valstybė tarp Europos ir Azijos 2017-aisiais pasirašė visapusiškos partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, pagilindama bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.
Pernai šalis priėmė įstatymą, kuriuo oficialiai deklaravo ketinimą prašyti narystės ES, ir siekia užtikrinti geresnes vizų išdavimo sąlygas savo žmonėms, vykstantiems į 27 valstybių bloką.
Antradienį buvo pasirašyta „jungiamumo partnerystė“, skirta stiprinti transporto, energetikos ir skaitmeninius ryšius su Briuseliu.
ES taip pat paragino Europos įmones investuoti Armėnijoje, pabrėždama naujas galimybes, kurias atvėrė taikos procesas su kaimyniniu Azerbaidžanu.
„Dar niekada nesame girdėję tokio raginimo, tokios žinios“, – sakė N. Pašinianas. Jis pažymėjo, kad anksčiau Armėnija buvo laikoma „didelės rizikos kryptimi investicijoms“.
Nesutaikomi priešininkai Azerbaidžanas ir Armėnija pastaraisiais metais kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho regiono. Azerbaidžanas galutinai užėmė kalnuotą teritoriją per žaibišką puolimą 2023-aisiais, užbaigdamas tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą.
Santykių perkrovimą pernai paskatino JAV tarpininkaujamas susitarimas. JAV regione vaidina vis didesnį vaidmenį, anksčiau šiais metais Armėnijoje lankėsi viceprezidentas J. D. Vance'as.
„Armėnija yra trumpiausiame kelyje tarp Centrinės Azijos, Kaspijos jūros ir Europos. Praeityje dėl karo ir geopolitikos šis maršrutas buvo uždarytas, bet dabar jūs tai keičiate, – N. Pašinianui sakė U. von der Leyen. – Armėnija gali tapti regioniniu naujų pasaulinių prekybos kelių centru, ypač reikšmingoje ypatingos svarbos žaliavų srityje. Europa yra pasirengusi jus remti.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs „visiškai ramus“ dėl Armėnijos suartėjimo su Europa, tačiau taip pat įspėjo, kad priklausyti ir ES, ir Eurazijos ekonominei sąjungai yra „tiesiog neįmanoma“.
Balandį ES įsteigė misiją, padedančią Jerevanui kovoti su užsienio šalių kišimusi, nes Rusija įtariama vykdanti dezinformacijos kampaniją prieš birželį vyksiančius rinkimus.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma armėnų pritaria integracijai į Europą, o parama Rusijai smarkiai sumažėjo. Tačiau daugelis skeptiškai vertina tai, ar prisijungimas prie ES yra realus, ir baiminasi tolesnio Maskvos provokavimo.
Naujausi komentarai