ES teismas: Lenkijos teismų reformos legalumą svarstys lenkų teisėjai

Sprendimas gali reikšti nesėkmę prieštaringai vertinamoms Lenkijos teismų sistemos reformoms.

Siekdama didesnės politinės kontrolės, Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė įkūrė drausminę instituciją teisėjams, kuri, oponentų nuomone, nėra visiškai nepriklausoma.

Europos Teisingumo Teismo (ETT) antradienio sprendime nesakoma, kad naujoji institucija yra neteisėta, bet deklaruojama „ES teisės viršenybė“ ir nurodoma, kad teismai neturi perduoti bylų šiai institucijai neužtikrinę jos „nepriklausomybės ir nešališkumo“.

ETT taip atsakė į Lenkijos Aukščiausiojo Teismo klausimus dėl minimos institucijos legalumo.

Daug į drausminę kolegiją paskirtų žmonių rekomendavo Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kurią ES lyderiai smerkė dėl kišimosi į šalies teisinę sistemą.

Lenkijos opozicija neabejotinai pasinaudos šiuo sprendimu savo argumentui, kad Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) vyriausybė kėsinasi į teismų nepriklausomybę, pastiprinti.

Tačiau vyriausybei palanku, kad Liuksemburge įsikūręs teismas, kuris anksčiau šį mėnesį panašioje byloje priėmė jai nepalankų sprendimą, nenurodė panaikinti drausminės kolegijos.

Lapkričio 5 dieną ETT nutarė, kad Lenkijos sprendimas sumažinti šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių prieštarauja ES teisei. Kritikai teigė, kad reforma dėl teisėjų pensinio amžiaus pakenkė teismų sistemos nepriklausomybei.

Šio antradienio nutartyje ETT nurodo, kad teikiant apeliacijas dėl skundų paankstinto pensinio amžiaus atvejais, lenkų teismai priimti sprendimą drausminei institucijai gali pavesti tik tuo atveju, jeigu mano, jog ši institucija yra nepriklausoma.

„ES teisės viršenybės principas reikalauja netaikyti nacionalinės teisės sąlygos, kuria išimtinė jurisdikcija svarstyti į pensiją išeinančių teisėjų bylas ir spręsti dėl jų priskiriama drausminei kolegijai“, – sakoma nutartyje.

Išėjimo į pensiją bylas turi „nagrinėti teismas, atitinkantis nepriklausomybės ir nešališkumo reikalavimus, kuris, jei ne ta sąlyga, turėtų jurisdikciją atitinkamoje srityje“.

Be teisinių kovų, Varšuvos taip pat laukia politinis mūšis su Briuseliu, Europos Komisijai teigiant, kad Lenkijos konstitucijos reformos kelia pavojų teisinei valstybei.