„Oficialaus palaikymo elementai ir kai kurių Serbijos aukšto rango pareigūnų dalyvavimas laidotuvėse kelia didelį apgailestavimą“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė Europos Sąjungos (ES) vadovai.
Jų žodžiais, vaizdai iš laidotuvių buvo šokiruojantys.
Pasak ES vadovų, tai rodo „nesugebėjimą stoti akistaton su tamsiu Europos nesenos istorijos skyriumi ir prieštarauja vertybėms, kuriomis grindžiamas Serbijos kelias į Europos Sąjungą“.
ES dar nepranešė, kokios gali būti pasekmės Serbijos pastangoms prisijungti prie 27 valstybių bloko.
ES plėtros komisarė Marta Kos jau atšaukė planuotą vizitą į Belgradą, o U. von der Leyen veikiausiai neužsuks į Serbiją per artėjančią kelionę po Balkanus.
Tūkstančiai žmonių pirmadienį susirinko Belgrade į R. Mladičiaus, nuteisto už genocidą per 10-ojo dešimtmečio karą Bosnijoje, laidotuves.
R. Mladičius mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Hagoje už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus karo metu – dėl šios reputacijos tarptautinė spauda jį praminė Bosnijos skerdiku.
Serbijos teisingumo ministras Nenadas Vujičius iš pradžių paskelbė apie „karinę ir valstybinę pagarbą“ R. Mladičiui, taip sukeldamas tarptautinį pasipiktinimą. Vėliau prezidentas Aleksandaras Vučičius sušvelnino šį sprendimą.
A. Vučičius atmetė kaltinimus dėl buvusio generolo garbinimo ir sakė, kad laidotuvės atitiks šeimos norus.
R. Mladičiaus sūnus Darko, oficialiai organizavęs laidotuves, anksti pirmadienį stovėjo prie karsto, gedintiesiems plūstant į bažnyčią. Daug kas atėjusiųjų bučiavo karstą.
Pamaldos vyko nedidelėje Šv. Luko cerkvėje, o ne didžiojoje Šv. Savos šventovėje, kur paprastai rengiamos valstybinės laidotuvės, tačiau jose dalyvavo keli Serbijos ministrai, taip pat Rusijos ambasadorius šalyje ir buvęs Bosnijos Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas.
A. Vučičius anksčiau sakė, jog valstybė užtikrins, kad laidotuvės praeitų saugiai, tačiau pridūrė, kad jis pats asmeniškai nedalyvaus dėl anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
Nepaisydami apkaltinamojo nuosprendžio, daugelis serbų nacionalistų ir toliau laiko R. Mladičių didvyriu ir gynėju, ypač Serbų Respublikoje, kur jo mirtis buvo minima budynėmis ir susibūrimais.
Praėjusią savaitę vyriausybiniu lėktuvu atgabentas R. Mladičiaus karstas buvo apgaubtas nacionalinėmis vėliavomis ir nešamas karių, o vėliau vežamas kortežu, kurį ant viadukų su plakatais pasitiko jaunuolių grupės.
Toks jo sutikimas šalyje sukėlė regiono ir tarptautinių lyderių, įskaitant ES, pasmerkimą.
Per 1992–1995 metais vykusį karą žuvo apie 100 tūkst. žmonių, o 2,2 mln. buvo priversti palikti savo namus.
R. Mladičius buvo karinis Bosnijos serbų vadovybės veidas, kartu su buvusiu Jugoslavijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir Bosnijos serbų lyderiu Radovanu Karadžičiumi.
Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas nuteisė jį už genocidą dėl 1995 metų Srebrenicos žudynių, kai Bosnijos serbų pajėgos JT saugomoje zonoje nužudė apie 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų.
Tai buvo baisiausias kraujo praliejimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
R. Mladičius taip pat buvo nuteistas už Bosnijos musulmonų ir kroatų persekiojimą bei priverstinį išvarymą, civilių terorizavimą Sarajevo apgulties metu ir JT taikdarių paėmimą įkaitais per NATO oro antskrydžius 1995 metais.
Jis buvo sulaikytas 2011-aisiais, praėjus 16 metų po to, kai jam pirmą kartą buvo pateikti kaltinimai, ir po devynerius metus trukusio teismo proceso 2021 metais nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Naujausi komentarai