Plane numatyta savanoriškai 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų suvartojimą nuo 2022 metų rugpjūčio 1 iki 2023 metų kovo 31 dienos, ankstyvą antradienio rytą dpa informavo diplomatai.

Be to, bus sukurtas mechanizmas, pagal kurį visuotinio dujų trūkumo atveju būtų galima įjungti perspėjimą ES mastu ir įgyvendinti privalomus taupymo tikslus.

Pagal susitarimo sąlygas privalomus taupymo tikslus dabar gali įgyvendinti tik Europos Vadovų Taryba, o ne Europos Komisija.

Patikslinto plano tvirtinimo procesas turėtų prasidėti vėliau antradienį specialiame ES energetikos ministrų posėdyje. Diplomatai teigia, kad reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą turėtų būti lengva pasiekti.

Išimtys, dėl kurių susitarta, reikštų, kad tokioms šalims kaip Kipras, Malta ir Airija nereikės taupyti dujų, nes jų dujų sistemos nėra tiesiogiai sujungtos su kitos valstybės narės dujų sistemomis.

Privalomas dujų taupymas taip pat gali būti sumažintas tam tikromis aplinkybėmis, įskaitant dujų saugyklų užpildymą, elektros energijos trūkumo atveju ir pramonėje naudojant dujas kaip žaliavą.

Pirmadienį Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ paskelbė, kad mažina dujų tiekimą Vokietijai per „Nord Stream 1“ nuo 40 proc. iki 20 proc. viso pajėgumo.

Būtent toks scenarijus paskatino EK pirmininkę Ursulą von der Leyen pateikti pasiūlymą dėl dujų taupymo visoje ES, pirmadienio vakarą Briuselyje sakė Komisijos atstovas spaudai.

Per ES valstybių narių konsultacijas tik keturios šalys išreiškė didesnių abejonių dėl susitarimo taupyti dujas, sakė diplomatai.

Vokietija yra viena iš šalių, labai priklausomų nuo rusiškų dujų, ir ji tvirtai remia ypatingąjį planą. Tikimasi, kad ekonomikos ministras Robertas Habeckas Vokietijos vyriausybės vardu vėliau antradienį dalyvaus ministrų posėdyje.