„Sirams reikia didesnės paramos, nesvarbu, ar jie tebėra užsienyje, ar nusprendžia grįžti namo. Štai kodėl šiandien Europos Sąjunga didina savo įsipareigojimą sirams šalyje ir regione iki beveik 2,5 mlrd. eurų 2025 ir 2026 metais“, – donorų konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

ES surengus devintąją kasmetinę paramos tiekėjų Sirijai konferenciją, pirmoji apie savo skiriamą sumą paskelbė Vokietija.

Pirmą kartą šioje metinėje konferencijoje Briuselyje Sirijos valdžios institucijoms atstovaus laikinasis užsienio reikalų ministras Assaadas al Shibanis (Asadas Šibanis).

Po daugiau nei dešimtmetį trukusio pilietinio karo, sukėlusio pabėgėlių krizę, Vakarai ir Artimųjų Rytų šalys daro viską, kad Sirijoje būtų užtikrintas stabilumas.

Tačiau anksčiau šį mėnesį Sirijoje kilęs mirtinas smurtas – didžiausias nuo tada, kai gruodį islamistų sukilėliai nuvertė ilgametį prezidentą B. al Assadą – sudavė rimtą smūgį pasitikėjimui naująja šalies valdžia.

Taiki Sirijos ateitis galima tik tada, jei bus vykdomas visa apimantis politinis procesas.

„Taiki Sirijos ateitis galima tik tada, jei bus vykdomas visa apimantis politinis procesas“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Ministrė nurodė, kad Berlynas skirs papildomus 300 mln. eurų Jungtinėms Tautoms (JT) ir kitoms organizacijoms, teikiančioms pagalbą sirams savo šalyje ir užsienyje.

Tuo metu Jungtinė Karalystė pažadėjo skirti iki 160 mln. svarų sterlingų (190,3 mln. eurų) humanitarinės pagalbos Sirijai.

„Jungtinė Karalystė įsipareigoja skirti iki 160 mln. svarų sterlingų kritinės svarbos pagalbos“, pranešė JK užsienio reikalų ministerija.

Pasak jos, tai „padės aprūpinti sirus be galo svarbiu vandeniu, maistu, sveikatos priežiūra ir švietimu 2025 metais“.

Daugiau nei 50 metų

Pastaruosius aštuonerius metus ES kasmet rengia pagalbos Sirijai kampaniją, tačiau per tą laiką daugiausia dėmesio skyrė sirų pabėgėliams kaimyninėse šalyse remti. Ji taip pat vengė bet kokių kontaktų su B. al  Assado režimu.

Šioje konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama paramai skubiems sirų humanitariniams poreikiams tenkinti.

Sirijos poreikiai šiuo metu yra milžiniški, didžiulė šalies dalis yra sugriauta, o ekonomika nuniokota ilgametės tarptautinės izoliacijos. Sirijos politinė ir ekonominė atskirtis prasidėjo po to, kai 2011 metais po žiauraus B. al Assado susidorojimo su opozicija šalyje prasidėjo pilietinis karas.

Sirija taip pat susiduria su sunkia humanitarine padėtimi – manoma, kad šiuo metu pagalbos reikia 16,7 mln. žmonių.

JT duomenimis, esant dabartiniams augimo tempams, prireiks daugiau nei 50 metų, kad Sirija grįžtų į ekonominį lygį, buvusį prieš prasidedant pilietiniam karui.

JAV atsitraukimas?

Naujieji Sirijos lyderiai, vadovaujami buvusio islamistų sukilėlių lyderio Ahmedo al Sharaa (Ahmedo Šaraa), prašo tarptautinės pagalbos, kurios jiems reikia, kad šalis atsigautų po pilietinio karo.

Nuvertus B. al Assadą, ES sušvelnino sankcijas pagrindiniams Sirijos ekonomikos sektoriams. Tačiau Bendrija ir kitos šalys reikalauja, kad naujoji šalies vyriausybė įvykdytų savo pažadus dėl įtraukaus pereinamojo laikotarpio.

„Turime tęsti sankcijų atšaukimą, nes jei žmonėms bus vilties, bus mažiau chaoso“, – nurodė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Nuo gruodžio Damaske įvyko teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, A. al Sharaa pasirašė konstitucinę deklaraciją, kurioje numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, įskaitant moterų teisių ir saviraiškos laisvės užtikrinimą.

Tačiau viltis pakirto anksčiau šį mėnesį Sirijos Viduržemio jūros pakrantėje įsiplieskusi smurto banga. Karo stebėtoja „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad žuvo mažiausiai 1,5 tūkst. civilių gyventojų, dauguma jų – alavitai.

Smurtas Sirijoje prasidėjo kovo 6 dieną, kai nušalintajam prezidentui, kuris priklausė alavitų mažumai, lojalūs kovotojai užpuolė šalies naująsias saugumo pajėgas.

K. Kallas teigimu, ES nori, jog naujoji Sirijos vyriausybė „patrauktų atsakomybėn žmones, kurie įvykdė šias žudynes“.

Pernai per ES kasmetinę konferenciją Sirijai paremti surinkta 7,5 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų.

Tačiau spėjama, kad šį kartą ši suma gali būti mažesnė, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija apkarpė Vašingtono užsienio pagalbą.

ES pareigūnai anksčiau nurodė, kad konferencijoje tikimasi sulaukti JAV vyriausybės atstovo.

JT duomenimis, Vašingtonas iki šiol buvo didžiausias paramos teikėjas humanitarinei pagalbai Sirijoje.

Tačiau dar prieš D. Trumpo grįžimą į valdžią, JT humanitarinė pagalbos programa išliko itin nepakankamai finansuojama: pasiekta tik 35 proc. iš reikalingų 4,1 mlrd. dolerių (3,76 mlrd. eurų).

ES pareigūnai teigė besitikintys, kad Artimųjų Rytų arabų šalys padės užpildyti JAV paliktas spragas.

Pasak jų, tikimasi, kad ateityje bus surengtos ir kitos konferencijos, skirtos Sirijos atstatymo finansavimui.