J. Ratas spaudos konferencijoje patikino, kad vyriausybė tęs šio klausimo aptarimus ir į diskusijas įtrauks Teisingumo, Finansų, Užsienio reikalų ministerijas, Estijos banką bei Finansų inspekciją. Šių institucijų atstovų diskusijoje planuojama išsiaiškinti, ar Estija gali paduoti „Danske Bank“ į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

„Ar galima kažką išieškoti (iš „Danske Bank“) ir ar Estija to reikalaus, šito mes nenusprendėme“, – sakė J. Ratas.

Teisingumo ministras Urmas Reinsalu vyriausybei pasiūlė bendradarbiauti su Jungtinių Valstijų teisėsauga „Danske“ banko tyrime dėl pinigų plovimo. Pasak U. Reinsalu, jei JAV tyrimas pasibaigs kompromisiniu susitarimu ar bauda, iš „Danske Bank“ institucijos prisiteistų šimtus milijonų eurų, dalį kurių Vašingtonas atiduotų Estijai.

Teisingumo ministras taip pat pridūrė, kad JAV teisėsaugos institucijos ir Estija anksčiau jau bendradarbiavo pagal tokį principą, kai abi šalys pasidalydavo išieškotas pinigų sumas.

„Danske Bank“ yra įtariamas didžiulio masto pinigų plovimu per Estijos filialą, kuriame 2015-2017 metais buvo įvykdyta įtartinų mokėjimų, sudarančių iš viso apie 200 mlrd. eurų. Dalis šių pinigų buvo siunčiama iš Rusijos ir kitų buvusių SSRS respublikų.

Dėl skandalo jau atsistatydino „Danske Bank“ generalinis direktorius Thomas Borgenas, buvo nurodyta uždaryti „Danske Bank“ filialą Estijoje, o kelios ES valstybės pradėjo peržiūrėti savo kovos su pinigų plovimu pajėgumus.

„Danske Bank“ tyrimai dėl pinigų plovimo pradėti Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Vasario 20 d. Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu yra susijęs ir kitas Skandinavijos bankas – „Swedbank“. Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.