Euro zonos šalių finansų ministrai trečiadienį vakare nutraukė svarbias derybas dėl Graikijos skolų krizės, bet yra pasiryžę toliau mėginti pasiekti susitarimą, kai jos bus pratęstos ketvirtadienį, pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).

„Dar nepasiekėme susitarimo, tačiau esame pasiryžę tęsti darbą, kad būtų atlikta tai, kas būtina“, - sakė Nyderlandų finansų ministras J.Dijsselbloemas žurnalistams, kai Briuselyje vykęs susitikimas buvo nutrauktas po maždaug valandą trukusių diskusijų.

„Dabar padarysime pertrauką ir vėl susirinksime rytoj 13 val. (14 val. Lietuvos laiku)“, - sakė jis.

Ministrai sakė, kad anksčiau trečiadienį Belgijos sostinėje septynias valandas vykusios „sudėtingos“ derybos tarp Graikijos vyriausybės vadovo Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) ir Atėnų tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo - nebuvo produktyvios ir todėl jie neturėjo ką svarstyti.

Graikijos premjeras įsitikinęs, kad kompromisas bus pasiektas

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį pareiškė esąs tikras, kad bus pasiektas kompromisas su jo šalies kreditoriais, ES ir TVF, nors derybos dėl skolų susitarimo yra atsidūrusios aklavietėje.

„Po visapusiškų Graikijos pasiūlymų aš esu įsitikinęs, kad mes pasieksime tokį kompromisą, kuris padės euro zonai ir Graikijai įveikti krizę“, – pasakė A.Cipras žurnalistams, atvykęs į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą Briuselyje.

Pozicijos dar labiau nutolo

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) ketvirtadienį perspėjo, kad susitarimo tarp Graikijos ir jos skolintojų – Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – tikimybė mažėja, kai euro zonos ministrai susirinko jau į ketvirtą pasitarimą per pastarąją savaitę.

„Graikai veikiau žengė atgal. Pozicijos yra netgi dar labiau nutolusios, o ne priartėjusios“, – įtakingas vokiečių ministras, žinomas kaip griežtos linijos šalininkas, sakė atvykęs į derybas Briuselyje.

Dar nesusitarė

Graikija ir jos skolintojai – Europos Sąjunga bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – ruošiasi pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima užbaigti jau penkis mėnesius besitęsiantį ginčą, todėl tikėtina, kad joks susitarimas dar nebuvo pasiektas prieš ketvirtadienį vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė šaltiniai.

„Yra dokumentų rinkinys, kuriam vienbalsiai pritarė (skolinančios) institucijos ir kuris dabar perduotas Eurogrupei bei gali tapti sutarties pagrindu“, – vienas ES pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP prieš ministrų pasitarimą, kuris bus jau ketvirtasis per pastarąją savaitę.

Tuo tarpu vienas Graikijos pareigūnas atskirai sakė: „Mūsų pasiūlymai buvo detalizuoti ir bus pateikti Eurogrupei.“

Tęs derybų maratoną su tarptautinis kreditoriais

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Briuselyje tęs derybų maratoną su tarptautiniais kreditoriais, siekdamas susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai šaliai išvengti nemokumo.

Derybos bus tęsiamos, nors trečiadienį graikų premjeras griežtai užsipuolė skolintojus, esą šie atmeta jo siūlomus reformų planus.

A.Cipras trečiadienį vėlai vakare dalyvavo dvi valandas trukusiame susitikime su pagrindinių jo šaliai skirtos finansinės pagalbos programos prievaizdų - Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko - vadovais, informavo pareigūnai.

Šis susitikimas buvo surengtas, kai anksčiau trečiadienį septynias valandas vykusiose diskusijose nepavyko pasiekti persilaužimo.

Šalys sutarė pratęsti derybas ketvirtadienį 9 val. (10 val. Lietuvos laiku), viliantis parengti susitarimą, kad būtų galima pateikti jį apsvarstyti euro zonos šalių finansų ministrams per vėliau ketvirtadienį numatytą Eurogrupės susitikimą.

19-a euro zonos finansų ministrų trečiadienį nutraukė savo derybas dėl tolesnės finansinės pagalbos Graikijai skyrimo, nurodę, jog neturi pakankamai informacijos, kad galėtų, kaip buvo numatyta, visą vakarą tęsti diskusijas. Eurogrupės derybos bus pratęstos ketvirtadienį 13 val. (14 val. Lietuvos laiku).

Laikas sparčiai senka - Atėnai iki birželio 30 dienos turi grąžinti TVF maždaug 1,54 mlrd. eurų. Negavusi papildomos finansinės pagalbos, šalis gali būti priversta skelbti nemokumą ir chaotiškai pasitraukti iš euro zonos, o tai tikriausiai turėtų rimtų padarinių pasaulio ekonomikai.

Vienas ES šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad po A.Cipro derybų su ES ir TVF „esama vilties, kad susitarimas tarp institucijų (skolintojų) ir Graikijos valdžios bus pasiektas“.

„Dar nepasiekėme susitarimo, tačiau esame pasiryžę tęsti darbą, kad būtų atlikta tai, kas būtina“, - sakė Eurogrupės vadovas, Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) žurnalistams po to, kai Briuselyje vykęs finansų ministrų susitikimas buvo nutrauktas po maždaug valandą trukusių diskusijų.

Eurogrupės derybose - trečiose per mažiau nei savaitę - turi būti pritarta susitarimui su Graikija, kad būtų galima jį pateikti galutiniam patvirtinimui 28-ių ES valstybių lyderiams per ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.

Prieš taupymo politiką pasisakantis A.Cipras į Briuselį atvyko anksti trečiadienį dalyvauti svarbiame susitikime su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), TVF vadove Christine Lagarde (Kristin lagard) bei Europos centrinio banko vadovu Mario Draghi (Marijumi Dragiu).

Tačiau Atėnai atmetė, pasak jų, naujus kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti jau po to, kai šalis praėjusią savaitę pristatė savo reformų planą, kad būtų rasta išeitis iš penkis mėnesius trunkančios aklavietės, kurioje šalis atsidūrė, kai sausį į valdžią atėjo A.Cipras.

„Tokia keista pozicija galbūt slepia du dalykus: arba jie nenori susitarimo, arba jie tarnauja kažkieno interesams Graikijoje“, - sakė A.Cipras prieš derybas.

Graikijos premjeras žadėjo rinkėjams, kad užbaigs penkerius metus trukusią griežto taupymo politiką, kurią vykdė ankstesnė vyriausybė pagal dviejų 240 mlrd. eurų finansinės pagalbos programų sąlygas, ir nesutiko su kreditorių reikalavimais karpyti išlaidas bei įgyvendinti pensijų reformą.

Kreditoriai savo ruožtu atsisakė pervesti Atėnams paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal dabartinę pagalbos programą, kuri baigs galioti birželio 30-ąją. Tą pačią dieną Graikija privalo grąžinti TVF 1,5 mlrd. eurų.

ES Vadovų tarybos pirmininkas praėjusią savaitę įspėjo apie „nekontroliuojamo, chaotiško „Grexident“ - graikų pasitraukimo iš euro zonos - pavojų. Neatmetama, kad šalis gali pasitraukti ir iš ES, kurios nare tapo 1981-aisiais.

Įgyvendinus naują reformų planą, kurį sekmadienį pristatė Graikija, tikimasi surinkti 8 mlrd. eurų, daugiausia padidinus mokesčius verslui bei labiau pasiturintiems, pakėlus PVM bei apkarpius išlaidas gynybai.

Tačiau antradienį Atėnams pateiktuose atsakomuosiuose pasiūlymuose kreditoriai ragina panaikinti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę ir pensinį amžių nuo 62 iki 67 metų padidinti ne iki 2025 metų, o iki 2022-ųjų.

Kreditoriai atkakliai laikosi reikalavimo PVM tarifą maitinimo įstaigoms padidinti nuo dabartinių 13 proc. iki 23 procentų. Atėnai būgštauja dėl tokio žingsnio pasekmių svarbiam turizmo sektoriui.

Kreditoriai taip pat siūlo pelno mokestį didinti nuo 26 iki 28 procentų. Graikų pateiktame reformų plane numatyta jį padidinti iki 29 proc. nuo 2016 metų.

Tarptautiniai skolintojai taip pat nori, kad išlaidos gynybai būtų apkarpytos ne 200 mln. eurų, kaip siūlo Atėnai, bet 400 mln.

Graikijos vyriausybė tuo tarpu įspėjo, kad bet koks susitarimas iki birželio 30-osios dar turės būti patvirtintas parlamento daugumos, o tai gali išprovokuoti skilimą A.Cipro partijoje „Syriza“, kur nemažai kairiojo sparno narių reiškia nepasitenkinimą, kad lyderis išsižada rinkimų kampanijos pažadų.

Atėnų susitarime su kreditoriais taip pat turi būti numatyti tolesni veiksmai. ES pareigūnai užsiminė, jog finansinės pagalbos programa gali būti pratęsta iki metų galo, o vėliau galbūt skirtas trečiasis pagalbos paketas.

Nuo krizės pradžios 2010 metais Graikijai buvo skirtos dvi didžiulės paskolų programos, ir dabar ją slegia milžiniška skola, atitinkanti 180 proc. šalies bendrojo vidus produkto.