Europos šalių ministrai penktadienį ėmė dar aktyviau spausti Graikiją, kad ši paspartintų derybas, kuriomis siekiama deblokuoti kritiškai reikalingos paramos teikimo fondus, kad šalis išvengtų nemokumo ir pinigų trūkumo, kai Atėnams nurodyti terminai nenumaldomai artėja.

Euro zonos 19 finansų ministrų, susitikę Rygoje, pareiškė, kad proveržis 7,2 mlrd.eurų paramos skyrimo deblokavime kol kas lieka nepasiektas, kai netvarkingo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmė sumažino vieningosios valiutos kursą dolerio atžvilgiu.

„Aptarimas buvo labai kritiškas“, – sakė Eurogrupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), pasibaigus pokalbiui, susierzinusiems euro zonos ministrams pykstant, kad per du mėnesius derybų nėra jokios pažangos.

„Graikijai tebelieka spręsti dideles, didžiules problemas“, – pridūrė jis.

Anksčiau penktadienį Bendrijos euro reikalų komisaras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad pinigų pristigusi Graikija nepadarė pakankamos pažangos derybose su partneriais Europoje, turinčiose atverti galimybę gauti labai reikalingų lėšų pagal didžiulio masto Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos paketą.

Iki šiol pažanga derybose buvo menka, nors Atėnams lieka vis mažiau laiko ir pinigų atsiskaityti su kreditoriais, todėl didėja valstybės bankroto ir potencialaus chaotiško pasitraukimo iš vieningos valiutos bloko pavojus.

Vasarį ministrai susitarė, kad radikalios kairiosios partijos „Syriza“ vadovaujama Atėnų vyriausybė iki balandžio pabaigos pateiks išsamų planuojamų reformų sąrašą, bet dabar atrodo vis labiau tikėtina, jog to nepavyks padaryti per numatytą terminą.

„Balandis dar nesibaigė, – prieš euro zonos ministrų pasitarimą penktadienį sakė J.Dijsselbloemas. – Tas galutinis terminas svarbesnis Graikijai“.

Graikija privalo iki balandžio pabaigos susitarti dėl tolesnių reformų mainais į lėšas, kurias yra pasiruošę pervesti Atėnų kreditoriai. Jeigu Graikija tų pinigų negautų, šaliai gresia potencialus bankrotas.