Kontinento lyderiai rado bendrą kalbą susitikimo su V.Putinu metu, tačiau apčiuopiamos naudos kol kas nepešė

Savaitgalį Europa bent trumpam susivienijo. Europos Sąjungos valstybių vadovai vienu balsu kalbėjo su Vladimiru Putinu. Ir nors griežtų frazių Rusijos prezidentas neišgirdo, tačiau apžvalgininkai pažymi, kad ir nuolaidžiavimu jam Europos lyderių negalima apkaltinti.

Lietuva buvo minima

Tiek naujosios, tiek senosios ES narės rado bendrą kalbą per neoficialų viršūnių susitikimą Suomijoje. Daugelis jų išsakė griežtų pastabų dėl Rusijos veiksmų energetikos, žmogaus laisvių srityse, įvykių Gruzijoje.

Kaip ir buvo galima tikėtis, V.Putinas atsisakė ratifikuoti Energetikos chartiją, kuri liberalizuotų energetikos sektorių. ES siekia, kad Rusijos rinka taptų atvira užsienio investuotojams, jiems leistų dalyvauti eksploatuojant naftos ir dujų išteklius.

Nors Rusijos prezidentas labai šaltai pasisveikino su Valdu Adamkumi, V.Putinas neišvengė priminimo dėl jo šalies elgesio su Lietuva. Susitikime Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas Lietuvą ir “Mažeikių naftą” paminėjo kaip Rusijos ekonominių reikalų politizavimo pavyzdį. Atrodo, kad susitikimo dalyviai nepatikėjo V.Putino teiginiu, jog naftos tiekimas į Lietuvą buvo sutrikęs dėl techninių problemų.

V.Putinas neleido pamokslauti

Dienraščio “The Financial Times” antraštė skelbia, kad “V.Putinas užtikrintai atmeta ES kritiką dėl aštrėjančių energetikos klausimų”.

“Nors V.Putinas įrodė, kad yra kovingas ir provokatoriškas, iš Suomijoje vykusio susitiko Europos lyderiai grįžo tikėdami, jog Rusijos prezidentas jiems pateiks geresnį pasiūlymą dėl energetikos. Vakarienės metu V.Putinas neleisdamas jam pamokslauti apie žmogaus teises ir korupciją dažnai vertė Europos lyderius nepatiklius žvilgsnius nudelbti į artišoko sriubą arba paspringti kepta žąsimi su rozmarinais”, - rašo dienraštis.

Anot leidinio, kartu prie stalo sėdėję vadovai net mandagiai (kai kurie ir pritariamai) nusišypsojo, kai jis pareiškė, jog svarbiausias ES uždavinys - “apsaugoti krikščionybę Europoje”. Nepaisant to, kad kai kurie ES diplomatai tiki, jog į sutikimą Lahtyje Putinas neturėjo būti kviečiamas garbės svečio teisėmis, dauguma sutiko, jog tai tik išėjo į naudą.

Lengvatų Europai nepažadėjo

V.Putinas išreiškė viltį, kad abi pusės susitars dėl naujos “strateginės partnerystės”, kuri pakeis esamą partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, kuri baigsis šių metų pabaigoje. Derybos dėl naujos sutarties prasidės ES ir Rusijos susitikime kitą mėnesį.

Europos Komisijos prezidentas Ž.M.Barozas pasiūlė “laisvosios prekybos susitarimą” su Rusija kaip atlygį mainais į didesnį priėjimą prie Rusijos energetikos rinkos su sąlyga, kad Rusija prisijungs prie Pasaulio prekybos organizacijos.

“Vis dėlto V.Putino elgesys per pietus Lahtyje leido suprasti, kad Europai bus nelengva išsireikalauti energetinių lengvatų iš Maskvos. Jis nedavė jokios užuominos apie savo ketinimus patvirtinti energetikos chartijos sutartį, kuri įpareigotų Rusiją leisti kitoms kompanijoms prieiti prie “Gazprom” dujotiekių. Tai jis įrodė sakydamas, kad yra reikalingas “kitoks dokumentas”, - rašo “The Financial Times”.

V.Putinas mokėjo, kaip atsikirsti į kritiką. “Paskatintas Europos parlamento pirmininko ispano Džozepo Borelio pasisakymų apie korupciją Rusijos visuomenėje, V.Putinas pabrėžė, kad panašių problemų turi ir Kosta del Sol vadovai, bei pasiteiravo, dėl ko Ispanijos merai buvo kalėjime. “Mafija nėra rusiškas žodis”, pridėjo jis. Kalbėdamas apie žmogaus teisių problemas, V.Putinas išreiškė susirūpinimą dėl elgesio su etniniais rusais Baltijos valstybėse. Pasak vieno iš pietų dalyvių V.Putinas su malonumu neva “supainiojo” Latviją ir Lietuvą”, - rašo dienraštis.

Buvo pasirengęs atsikirsti

Danijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai buvo tarp tų, kurie kritikavo V.Putino abejingumą žmogaus teisėms, ypač turint galvoje elgesį su Gruzija.

V.Putinas susilaukė rūsčių žvilgsnių pareikšdamas, kad Rusijos remiamuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose būta arti kraujo praliejimo. “Tai paskatino V.Putino sąjungininką Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką pagaliau parodyti tikrąją Europos poziciją teigiant, kad Gruzijos konfliktas neturėtų kliudyti ilgalaikiams ES ir Rusijos santykiams. “Ž.Širakas atidėjo Gruzijos klausimą, kad aistros, kilusios jos atžvilgiu, šiek tiek atvėstų”, - pasakė vienas įsiutęs ES diplomatas, rašo “The Financial Times”.

V.Putinas, suerzintas Europos kritikos dėl žmogaus teisių situacijos Rusijoje, atsikirto remdamasis Ispanijos savivaldybių korupcija ir tuo, kad Italija sukūrė mafiją, vakar pranešė Ispanijos laikraštis “El Pais”.

Atsakydamas į kritiką jis teigė, jog Ispanija “neturi dėl ko pamokslauti po to, kai keli jos merai buvo įsivėlę į korupcijos skandalus ir kad Italija, o ne Rusija, yra mafijos kilmės vieta”, - pranešė “El Pais”. Laikraštis pridūrė, kad šios pastabos sutrikdė Ispanijos ir Italijos premjerus.

Vyksta karas

Maskvoje leidžiamas dienraštis “The Moscow Times” pažymėjo, kad ES lyderiai laikėsi bendros pozicijos, kaip priartėti prie Rusijos dėl energetikos, tačiau V.Putinas nesutiko su jų požiūriu. “Europos Sąjunga kalbėjo viena kalba - ir, žinoma, Rusija ja nekalbėjo”, - sakė Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas.

Rusijos dienraštis “Kommersant” teigia, kad Suomijoje nepavyko dėl nieko susitarti. “V.Putinas padėkojo kolegoms, kad jie daug padėjo vystant kapitalizmą Rusijoje. Dabar jie, leido suprasti Rusijos prezidentas, turi skinti savo darbo vaisius: jiems, kapitalistinių šalių lyderiams, reikia kalbėtis su Rusija kaip su verslo partneriu, be jokių nuolaidų. O pati Rusija jau pradėjo su jais taip kalbėti”, - rašo dienraštis. V.Putinas leido suprasti, kad jis taip supranta “energetinį saugumą”.

“Susitikimas Lahtyje parodė, kad ES lyderiai nesudėjo ginklų. Penktadienį jie paprasčiausiai nestojo į mūšį su V.Putinu (greičiausiai supratę, kad šį kartą jis ginkluotas ir labai pavojingas), o atsitraukė į iš anksto parengtas pozicijas. Svarbiausia, niekam iš šios istorijos dalyvių nekyla abejonių: tai karas”, rašo “Kommersant”.