IISS tyrimas parodė, kad 2018 m. 27 NATO valstybėms narėms Europoje iki 2 proc. BVP tikslo trūko 102 mlrd. dolerių (90,63 mlrd. eurų). Kasmetinėje IISS „Karinio balanso“ ataskaitoje teigiama, kad NATO narės Europoje „kolektyviškai turi padidinti gynybos išlaidas 38 proc.“, kad pasiektų 2 proc. BVP ribą.

D. Trumpo pyktis sukėlė sąjungininkų nerimą dėl to, ar JAV prezidentas yra pasiruošęs laikytis savo įsipareigojimų transatlantiniam aljansui.

Pasak IISS ataskaitos, Jungtinių Valstijų gynybos biudžetas yra kur kas didesnis nei likusių NATO narių – pernai Vašingtonas kariuomenei išleido 650 mlrd. dolerių (577,52 mlrd. eurų), tuo tarpu visos Europos NATO narės kartu sudėjus gynybai išleido vos 250 mlrd. dolerių (222,13 mlrd. eurų).

Didžiausia Europos ekonomika Vokietija skuba didinti gynybos finansavimą, tačiau šalies BVP dydis lemia tai, kad Vokietijai yra itin sunku greitai pasiekti 2 proc. BVP tikslą. Analitikų teigimu, norėdamas pasiekti 2 proc. BVP tikslą iki 2024-ųjų, Berlynas turėtų smarkiai didinti kariuomenės išlaidas, o tai yra komplikuota, žinant Vokietijos Antrojo pasaulinio karo istoriją.

Kaip pabrėžia IISS, 2018 m. Jungtinių Valstijų gynybos biudžeto augimas, palyginti su 2017-aisiais, yra beveik toks pat, kaip visas Vokietijos kariuomenės biudžetas – 45 mlrd. dolerių (39,98 mlrd. eurų).