Europarlamentarai 410 balsų prieš 192 pritarė pasiūlymui, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį. Dar 51 EP narys per šį balsavimą susilaikė.

Pasiūlymas dabar bus teikiamas ES valstybėms narėms toliau svarstyti.

Tačiau europarlamentarai dar nenusprendė, ar standartu turėtų būti pasirinktas vasaros, ar žiemos laikas, nes bloko šalys šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės.

Daug valstybių narių laiką ėmė kaitalioti per 8-ojo dešimtmečio naftos krizę, taip bandydamos taupyti energiją. Nuo 1996-ųjų visos ES šalys vienu metu keičia savo laiką du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

Pernai vasarą Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas šiuo klausimu. Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo tęsti tokią praktiką. Nors Komisija pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo 2019-ųjų balandžio, europarlamentarai mano, kad toks terminas būtų pernelyg ankstyvas.

Pernai lapkritį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.

Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.